Ar žinote, koks partnerių įsitikinimas kelia didžiausią grėsmę aistrai ir santykiams? Grėsmė iškyla, kai pradedate galvoti: „Na štai, viskas, dabar būsime drauge iki mirtis mus išskirs, vadinasi, galima atsipalaiduoti ir daugiau nesistengti, kad patraukliai jam/jai atrodyčiau, juk vis tiek mes jau drauge”.
Kai tik vieno kurio partnerio galvoje apsigyvena šitas įsitikinimas, viskas pradeda lėtai, pamažu, tačiau garantuotai griūti. Dėl to vertėtų geriau galvoti vienas apie kitą ir apie judviejų santykius maždaug taip:
„Taip, dabar mes kartu, aš labai vertinu ir branginu mūsų santykius, juk gyvenime visko pasitaiko ir dėl to niekas negali tiksliai žinoti, kiek laiko būsime drauge. Vadinasi, aš paprasčiausiai mėgausiuosi šiais santykiais ir darysiu viską, ką tik pajėgsiu, kad mano partneriui būtų gera ir komfortiška su manimi”.
Taip pat nereikia pamiršti asmeninės erdvės kiekvienam iš jūsų ir tada pavyks išsaugoti santykius „šviežiais” bei aistringais labai ilgam laikui. Verta kartais tiesiog pabūti atskirai vienas nuo kito ir kaitalioti tai su romantiškais „pasimatymais”, skirtais tik jums dviem.
O jei matote, kad santykiuose jūsų nevertina, neskiria jums nei laiko, nei dėmesio, pamėginkite iš pradžių patys save imti vertinti ir gerbti. Pakelkite savivertę savo pačių akyse. Pakeiskite savo „vidinį foną” – į pozityvią pusę. Juk mus visus labiausiai traukia būtent laimingi ir savimi pasitikintys žmonės. Tokį žmogų mums norisi padaryti dar laimingesniu ir paskui patiems „pasišildyti” jo laimės spinduliuose. Ir tai – visiškai normalu.
Dėl to pasistenkite išmokti būti teigiamais, pozityviais, ir tada partneriui neteks slapstytis nuo jūsų nesibaigiančių skundų dėl darbo ir apskritai dėl visko pasaulyje. Šiuo atveju partneris augs ir tobulės drauge su jumis. Taip, žinoma, kiekvienas turi savų problemų, tačiau būtina išmokti jas priimti ir spręsti.
Mokykitės skleisti kitiems, savo laimės, ramybės ir atsipalaidavimo, o ne nuolatinio nerimo būseną. Kurkite santykius, užuot juos griovę.
