Jei kokiuose nors santykiuose, nesvarbu, ar tai būtų draugystė, ar meilė, staiga pajuntate, kad nustojote save gerbti, vienintelė išeitis iš šios situacijos – nutraukti tokius santykius.
Ir visiškai beprasmiška kaltinti kitą žmogų dėl to, kad šalia jo jūs jaučiatės nekomfortiškai.
Žmogus gali būti tiesiog stipresnis ar mažiau jautrus už jus, ne esmė, bet jeigu jis ir toliau atkakliai laikysis savo linijos, nepaisant jūsų pareiškimų, kad jums tai nepatinka arba, priešingai, jums norisi to, ko tarp jūsų nėra, tai laukti pokyčių į gerąją pusę šiais atvejais – tuščias laiko švaistymas.
Savigarbos praradimas – labai nemalonus jausmas, su kuriuo neįmanoma harmoningai egzistuoti ne tik poroje, bet ir apskritai šiame pasaulyje.
Todėl būtina prisiminti, kada pirmą kartą suvokėte, jog nebegalite savęs gerbti šalia tam tikro konkretaus žmogaus, ir jeigu tai jau pakankamai ilgas laikotarpis, o jūsų iki šiol niekas taip ir neišgirdo, reiškia laikas sukaupti ryžto ir išeiti.
Tai, žinoma, labai skausminga, tačiau šiuo atveju skaudės tik vieną kartą, kai pajusite, kad nutrūko gija, kuria buvote pririšti prie kito žmogaus.
Nieko tragiško, nes tai buvo toji gija, toji bambagyslė, nuo kurios priklausė jūsų savigarba. Nutraukite ją, pasiimkite su savimi ir išeikite.
Nereikia jokių priekaištų atsisveikinant, kadangi jūs patys kalti, kad taip ilgai leidote su savimi šitaip elgtis.
