Ši strategija skamba paprastai, bet ji iš tiesų padeda išvyti stresą keliančias mintis.
Nerimas apibūdinamas kaip emocija, kuriai būdingas įtampos jausmas, nerimą keliančios mintys ir fiziniai pokyčiai, pavyzdžiui, padidėjęs kraujospūdis, ir kad nerimo sutrikimų turintiems žmonėms paprastai kartojasi įkyrios mintys ar nerimas.
Kai kurie žmonės dėl nerimo vengia tam tikrų situacijų
.Nerimo metu gali pasireikšti net fiziniai simptomai, tokie kaip prakaitavimas, drebulys, galvos svaigimas ar padažnėjęs širdies plakimas.
Nerimą dažnai sukelia kasdieniai nerimą keliantys gyvenimo įvykiai, pavyzdžiui, svarbus persikraustymas arba ginčas su artimu žmogumi.
Tačiau kartais nerimą sukelia kažkas, ką ignoruojame ir kas kankina jus ilgą laiką. Kai taip nutinka, reikia šiek tiek daugiau paieškų, kad išsiaiškintumėte, kas iš tikrųjų neramina.
Kadangi nerimo priepuoliai gali atrodyti visiškai atsitiktiniai, svarbu rūpintis savo psichikos sveikata kasdien, o ne tik tada, kai jaučiatės blogai.
Psichikos sveikata yra svarbi bendros savijautos dalis, todėl visą savaitę ja rūpinkitės mažais dalykais, panašiai kaip mankštinatės ir vartojate vitaminus savo organizmui.
Nacionalinis psichikos sveikatos institutas (NIMH) teigia, kad tai yra rūpinimosi savimi dalis – daryti dalykus, kurie padeda gerai gyventi ir gerina tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą.
Rūpinimasis savimi yra prevencinės psichikos sveikatos priežiūros dalis.
Įtemptomis darbo dienomis stenkitės išeiti į lauką pakvėpuoti grynu oru ir kiekvieną naktį stenkitės gerai išsimiegoti, kad stresas mažiau veiktų. Tai patvirtina moksliniai tyrimai.
Pavyzdžiui, 2020 m. žurnale ,,Journal of Cognitive Neuroscience” paskelbtame tyrime teigiama tai, ką parodė ir kiti tyrimai – kad miego trūkumas gali sukelti nerimą.
Šiame tyrime taip pat teigiama, kad šis poveikis dar labiau pasireiškia moterims.
Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) teigia, kad suaugusiesiems reikia septynių ar daugiau valandų kokybiško miego per naktį.
Kai nerimą keliančios mintys ima kirbėti, viena iš mėgstamiausių gudrybių, padedančių jas nuraminti, yra vadinamoji ,,trijų taisyklė”.
Kas yra trijų taisyklė?
Trijų taisyklė – tai strategija, kurią rekomenduoja psichologai. Kai jaučiatės įsitempęs, leiskite sau skirti energijos tik trims dalykams, dėl kurių nerimaujate bet kuriuo metu.
Įsivaizduoju medį su trimis šakomis, o kiekvienai šakai priskirkite vieną rūpestį. Kai medis pasipildo, viskas – jokiems papildomiems rūpesčiams neleidžiama užimti minčių erdvės.
Jei nerimaujate dėl galutinio termino, tai yra viena šaka. Jei galvojate apie artėjantį įtemptą savaitgalį, tai antroji šaka.
Po to galite nerimauti tik dėl dar vieno dalyko. Jei medis jau yra maksimaliai išsiplėtęs, kai taksi užstringa spūstyje ir kyla pavojus, kad pavėluosite į svarbų pokalbį, turite arba atsisakyti vienos iš kitų šakų, arba pasirinkti nesijaudinti dėl esamos situacijos.
Iš pradžių trijų taisyklė atrodė pernelyg paprasta, kad iš tikrųjų būtų naudinga, bet ji tikrai padeda pažvelgti į situaciją iš perspektyvos.
Tai, kad kiekvieną dieną turite susiaurinti savo rūpesčius iki vos kelių, dėl kurių „verta” stresuoti, atveria akis.
Taip paprastai galvojant apie savo baimes tampa akivaizdu, kad nors kai kurios problemos yra išsprendžiamos, o kitos visiškai nepriklauso nuo jūsų, nerimavimas mažai padeda.
Žinoma, nerimauti yra žmogaus prigimtis. Dauguma mūsų retkarčiais patiria stresą dėl didelių ir mažų dalykų – ir tai yra gerai.
Yra daugybė strategijų, kurias galite įgyvendinti, kad nuramintumėte nerimą keliantį protą.
Ši strategija padeda suvaldyti situaciją, kai nerimą keliančios mintys gyvenime atima daugiau energijos, nei yra vertos. Esame nusipelnę dienas praleisti ne tik jausdami stresą, o ši technika gali padėti tai pasiekti.
Taigi kitą kartą, kai būsite prislėgti, paklauskite savęs, ar tai patenka į jūsų geriausiųjų trejetuką? Jei ne, turite tai paleisti.
