Iš esmės mokslas visada nagrinėjo motinos ir motinystės vaidmenį – skirtingais požiūriais ir skirtingais aspektais. Tačiau XX amžiuje žmonės pradėjo domėtis ir tėvo vaidmeniu formuojant vaiko asmenybę ir jo savybes.
Yra tokia sąvoka kaip dalyvavimas vaiko gyvenime. Kas tai yra? Tai – pagalba prižiūrint vaiką, kol jis dar visai kūdikis. Tai – bendri piknikai, žaidimai, bendravimas, pasivaikščiojimai ir kt.
Vaikai, kurių gyvenime nuo 1 iki 3 metų būta tėvo, yra mažiau agresyvūs apskritai, ir paauglystėje – konkrečiai. Švedų mokslininkai atliko 24 tyrimus šia tema ir patvirtino šią hipotezę moksliškai.
Vaikų kalbos raida irgi labai priklauso nuo tėčių. Laikoma, kad mama paprastai vartoja vaikui įprastus žodžius, o tėtis įveda į kalbos apyvartą naujus, šitaip praplėsdamas vaiko žodyną. Be to, tėčiai dažnai kalbasi su savo vaikais be įvairiausių „uti-puti” ir kitokių švelnybių bei saldybių, o tai taip pat lavina ir praturtina kalbą.
Teksaso universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad mergaitės, kurios užaugo be tėvo, dažniau pastoja paauglystėje. Tai paaiškinama tuo, kad joms susiformavo nuostata – vyras su moterimi ilgai neužsibūna, todėl reikia kiek galima greičiau susirasti partnerį.
Be to, tėtis suteikia vaikui saugumo jausmą, pamenate vaikystę: „Aš viską tėčiui pasakysiu!” arba „Ateis tėtis ir bus jums liūdna!”
Tėvo buvimas šeimoje prisideda prie teisingesnio socialinių vaidmenų įsisavinimo (su sąlyga, jeigu jie šeimoje nesupainioti). Kaip vyras elgiasi su moterimi, vaikais, kaip jis reiškia savo emocijas, kaip priima sprendimus.
Labai svarbus tėvo vaidmuo – tai įstatymas, tvarka! Būtent tėvas įveda vaiką į teisėtumo, ribų pasaulį, palaiko discipliną. To, ką galima daryti mamos akivaizdoje (visi žinome, kad ribos tarp mamos ir mažo vaiko yra labai lanksčios, o kartais jų apskritai nėra), negalima daryti tėčio akivaizdoje. Vaikas mokosi naujų socialinių sąveikų.
Būtent tėvas moko vaiką suprasti socialinę hierarchiją, padeda suvokti, kas yra valdžia, smerkimas, pritarimas, bausmė.
Tėtis padeda vaikui ekologiškai, be traumų ir neskausmingai atsiskirti, separuotis. Psichologai rekomenduoja pavesti tėčiui pripratinti vaiką persikelti miegoti į savo lovelę, taip pat rekomenduojama, kad tėčiai nuvestų vaiką į darželį ir pan.
Jei taip atsitiko, kad šeimoje nėra tėvo (dėl pačių įvairiausių priežasčių), jo vaidmenį gali atlikti senelis ar dėdė.
