Tiesa apie santykius, kurios jums niekas nepasakys

Kiekvienas turi savo gyvenimą. Nesiorientuokite į kitus, kai reikia pasirinkti. Įsiklausykite į savo sielą.

Sykį pas psichologę į konsultaciją atėjo išvargusi moteris, atsisėdo į fotelį ir iškart pradėjo verkti. „Kodėl man niekas nepasakė, kad bus taip?“, – verkdama kartojo ji. Ilgas pokalbis su ja psichologei Oksanai Cypinai davė daug peno pamąstymams. Ir ji surašė portale „Econet“ tai, ko niekas – nei draugės, nei motina – nepasakė šiai jaunai moteriai ir neatskleis kitiems.

*Jums niekada nepasakys, kad santuoka neišgelbsti nei nuo problemų, nei nuo tuštumos, nei nuo vienatvės. Kitas žmogus neužgydys ir nekompensuos jūsų asmeninio defekto, veikiau atvirkščiai, sustiprins ir apnuogins jį.

*Jums sąžiningai nepasakys, kad garbingiau būtų likti vienam (vienai), negu griebtis to varianto, kuris yra vienintelis, iš baimės, kad kito gali nebūti.

*Vaikai – ne visada laimė. Tai – problemos, miego trūkumas, savo laiko, o kartais ir gyvenimo nebuvimas. Jeigu tai suvoksite, puiku. Bet jeigu puoselėjate iliuziją, kad gimus vaikui, gyvenimas pakvips rožėmis, gerai pagalvokite, ar apskritai verta turėti vaikų.

*Santykiai – abipusė atsakomybė. Jeigu kiekvienas atsakys už save, o ne už partnerį, tai visiems bus geriau ir ramiau.

*Beveik visose santuokose būna neištikimybės. Tik jums spręsti, ką su tuo daryti.

*Tose šeimose, kurias laikote idealiomis, yra savų problemų ir savas juodas dugnas. Idealių šeimų nebūna.

*Visi „myliu“ greitai pasibaigia. Jeigu neišmokote kalbėtis, gerbti ir rūpintis vienas kitu, tai nevertėjo kurti santuokos. Jūs nesubrendote jai.

*Dauguma porų meluoja apie seksą. Moteris imituoja orgazmą, o vyras penio spazmus laiko suartėjimu. Abu lieka nepatenkinti ir pikti. Išmokite kalbėti atvirai apie savo seksualinius troškimus. Išmokite kalbėtis apie viską.

*Meilė pasibaigia. Jeigu jos metu nesukūrėte kažko daugiau, tai geriausiu atveju liksite sugyventiniais.

*Jeigu nuo pat pradžių tarp jūsų ir partnerio nėra nieko bendro, tai ir neatsiras. Todėl nereikia skųstis, nes iš pradžių matėte, ką renkatės.

*Išmokite pripažinti savo klaidas. Jeigu suvokėte, kad suklydote pasirinkdami ir šalia yra ne jūsų žmogus, išeikite iškart. Neapgaudinėkite nei savęs, nei kito.

*Žmonės nesikeičia. Jie tik labiau atsiskleidžia ir nusiima kaukes. Kito nepakeisite. Jeigu žmogus nuspręs, kad esate tokia vertybė, dėl kurios apsimoka pakeisti savo gyvenimą, tai bus jo pasirinkimas.

*Nė viena dvasinė praktika neišgelbės nuo realių problemų. Jeigu nustojote jas matyti, tai dar nereiškia, kad jų nebėra. Todėl realaus gyvenimo problemas spręskite šioje realybėje konkrečiais veiksmais.

*Negyvenkite pagal svetimus patarimus ir neįsileiskite į savo ir šeimos pasaulį neprofesionalų.

*Su vyrais paprasta: juos reikia palaikyti, išklausyti, maitinti, suteikti ir neatimti iš jų vietos namuose. Su moterimis paprasta: su jomis reikia kalbėtis ir suteikti saugumo ir meilės jausmą. Su visais paprasta, jeigu būsite nuoširdūs ir nebandysite bet kokiais būdais palaužti partnerio.

*Kurti šeimą ir gimdyti vaikus reikia tada, kai žinote, kodėl jie reikalingi būtent jums. Svetima nuomonė ir visuomenės nuostatos čia nepadeda.

*Jeigu suklydote, atleiskite sau ir eikite tolyn. Gyvenimas – pernelyg įdomus ir nuostabus, kad savo rankomis jį paverstume pragaru.

Nesiorientuokite į nieką rinkdamiesi. Įsiklausykite į savo sielą. Jeigu yra abejonių – nedarykite. Jeigu suprantate, kad kitas žmogus jums netinka, paleiskite. Kiekvienas turi teisę į savo gyvenimo kelią ir savo klaidas.

Originalas



Naujienos iš interneto

One thought on “Tiesa apie santykius, kurios jums niekas nepasakys”

  1. Viskas teisinga jei manyti, kad mes patys viską galime kontroliuoti ir patys “gyventi” gyvenimą. Deja likimui užtenka tik akimirkos, kad pakeisti mūsų gyvenimus, o mums neužtenka ir viso gyvenimo, kad pakeisti likimą. Todėl negalime galvoti vien apie save, juk einame į santykius ir sukuriame santuoką ne tam, kad pasimėgauti gyvenimu ir smagiai pagyventi dviese. Tai rimta ir rūsti mokykla, kurioje per rūpestį vienas kitu-meilę, turime išmokti svarbiausius dalykus: atjautos, nuolankumo, supratimo-išminties ir svarbiausia, išmokti atleisti. Vaikai negali būti laukiami su sąlyga, vaikai tiesiog ateina, jie Dievo dovana mums, malonė. Meilė niekada nepasibaigia, baigiasi tik aistros. Straipsnyje pasigedau Dievo, dvasinės praktikos, malda būtinos, nes mūsų protams neduota visko pažinti ir suprasti, todėl tikėjimas ir pasitikėjimas yra būtinas, dvasinis vystymasis būtinas, nes tai pagrindinis žmogaus, kaip dvasinės būtybės tikslas ir prasmė, dėl ko ir kuriami santykiai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *