Ganėtinai dažnai kuris nors iš sutuoktinių griebiasi santykiuose tokių metodų, kaip ultimatumai, vildamasis išreikalauti iš kito tai, ko jam šiame santykių etape labai reikia. Ir tokie žmonės visiškai realiai įsitikinę, kad ultimatumas – labai veiksminga ir efektyvi priemonė, o svarbiausia – kad jis duoda greitą rezultatą. Bet ar tikrai taip yra? Išsiaiškinkime.
Įsivaizduokime situaciją, kai moteris nori ištekėti, tačiau jos vyriškis nelabai skuba pirštis. Ir tada, vildamasi kuo greičiau jį pririšti prie savęs, pabauginusi, kad jis gali ją prarasti, skelbia ultimatumą: arba tuokiamės, arba išeinu visiems laikams.
Iš vienos pusės gali pasirodyti, kad toks variantas išties neblogas, juk moteris galiausiai supras, ką iš tikrųjų apie ją galvoja jos vyriškis. Arba pasiūlys tapti jo žmona, arba išeis, supratęs, kad vis dar nepasiruošęs šeimai ar tiesiog nepakankamai stipriai ją myli.
Tačiau galimas ir kitas variantas – vyras išties sutiks tuoktis, išsigandęs, kad praras moterį, tačiau ultimatumas suveiks tik kaip greito poveikio tabletė. Praeis šiek tiek laiko ir vyras vėl pradės abejoti, ar teisingas buvo jo sprendimas ir ims kaltinti moterį, tuo metu – jau savo žmoną, o gal ir savo vaikų motiną.
Vyras supras, kad tai buvo ne jo laisvas ir savarankiškas sprendimas, kas juo paprasčiausiai manipuliavo. Štai tada ir prasidės baisiausia. Pasąmoningai vyras ims keršyti žmonai, pavyzdžiui, neištikimybe arba tiesiog ignoravimu, atsitolinimu. O ten jau ir iki skyrybų ne per toliausia.
Taip kad ultimatumas vis tiek neduos jums to rezultato, kurio taip siekiate. Taip, trumpą laiką jis gali suveikti, tačiau tik trumpam, kadangi kitas žmogus per prievartą priėmė svetimą sprendimą. Jis jums paprasčiausiai nusileido, tačiau anksčiau ar vėliau vis tiek tai supras ir pakels maištą prieš smurtu išsireikalautą „sprendimą”.
Būtent dėl to kelis kartus gerai pagalvokite prieš skelbdama savo partneriui kokį nors ultimatumą. Kažkokį konkretų rezultatą jūs, žinoma, „išmušite”, bet štai meilės šitaip išsireikalauti – tiksliai neįmanoma. Meilė arba yra, arba jos nėra ir jokie ultimatumai čia nepadės.
Ir nejaugi jums iš tiesų nesinori, kad jūsų mylimas žmogus pats panorėtų kažką jūsų labui nuveikti, o darytų ne vien tik su pistoletu prie smilkinio, t.y. skatinamas vien tik jūsų ultimatumų?
