• „Visi vyrai – ožiai”;
• „Vyras – tai katė maiše, niekad nežinai, koks tau paklius”;
• „Visi vyrai – niekšai”;
• „Tu skuduras, o ne vyras”;
• „Visos bėdos – dėl vyrų“;
• „Tavo tėvas neturi jokios atsakomybės. Jis tave metė”;
• „Na ir ką tokio tu sugebi? Gulėti ant sofos ir gerti alų?! Tam didelio proto nereikia”;
• „Lovoje tu esi nulis”…

Tokio tipo replikomis apibendrinami visi vyrai. Gaunasi, kad jokių gerų vyrų nėra. Jokių išimčių iš taisyklių. Jie VISI, VISI blogi!

• Nieko gero iš jų nesulauksi.
• Ir geriausia su jais neprasidėti.
• O jeigu prasidėjai, iš visų jėgų ginkis ir spjaudykis į vyro pusę nuodais.
• Nes laiminga su jais tu nebūsi.

Štai tokias vertingas pamokas gauna dukra, kuri klausosi iš mamos lūpų sklindančių žeminančių, smerkiančių frazių apie tėtį. Arba nuskaito šią pamoką tarp eilučių, stebėdama žeminantį motinos elgesį su tėvu.

Ką girdi sūnus, klausydamasis tokių mamos frazių? Juk jis irgi vyras.

• O sūnus girdi, kad šiuose namuose pavojinga būti vyru. Geriau visada būti mažu berniuku. Nes priešingu atveju jam irgi teks susidurti su mamos agresija.
• Sūnus girdi, kad reikia būti paklusniam. Ir daryti tai, ką liepia mama.
• Sūnus girdi, kad reikia visada būti budriam ir nuspėti mamos elgesį. Kad nepatektų į jos nepasitenkinimo mėsmalę.
• Jis girdi, kad reikia būti tyliam ir nepastebimam.

Ką girdi vaikai, nepriklausomai nuo jų lyties?

Jie girdi, kad gėda būti savo tėvo vaiku. Kad tėtis blogas ir jo reikia gėdintis. Bet juk jie tėtį myli! Jie myli jį taip pat, kaip mamą. Ir pradeda slėpti savo meilę giliai, giliai savo psichikos gelmėse. Ir jeigu staiga jų meilė kažkokiu būdu išplaukia į paviršių, jie pradeda dėl to kaltinti ir gėdinti save. Ir pykti ant savęs. Taip ir išmoksta jaustis netgi sau patiems blogais. Kontroliuoti savo jausmus ir neišleisti jų į laisvę.

Vaikai girdi, kad šeima – absoliuti nelaimė, vien skandalai ir nervų gadinimas.

Kad partneriu pasikliauti negalima.

O dar jie girdi, kad mama ir tėtis nelaimingi vienas su kitu. Bet jie lieka gyventi kartu arba dėl jo (vaiko), arba dėl gyvenamojo ploto. Ir išmoksta dar kelias pamokas. Kad vaikas – tai našta. Kad jeigu jau vaikas gimė, būtina bet kokia kaina išsaugoti šeimą. Kad galima gyventi be meilės, grynai dėl materialinių priežasčių. Kitaip sakant, galima partneriu naudotis, galima jį išnaudoti.

Vaikai ne tik girdi, bet ir gyvena nuolatiniame strese, stebėdami visus tuos tėvų skandalus. Jų organizmas sukaupia didžiulį kiekį adrenalino ir kortizolio. Kurie neišvengiamai primins apie save suaugus, smarkiai pablogėjusia sveikata. Kai tik jų apsauginės organizmo funkcijos staiga dėl kokios nors priežasties susilpnės. O galbūt jau tiesiog dabar tos pasekmės reiškiasi – kaip nemiga, enurezė, įvairios alergijos, ausų, gerklės, virškinamojo trakto ligos.

.