Santykiai – sudėtingas žaidimas, kurį daugelis žaidžia nesąžiningai. Kadangi santykiuose nėra oficialių taisyklių, daugelis žmonių nemano, kad elgiasi kaip nors neteisingai ar nesąžiningai savo draugų, bendražygių ir mylimųjų atžvilgiu. Iš šio straipsnio sužinosite, kas yra žaidimas į vienus vartus.
Reikšmė
Posakis „žaidimas į vienus vartus“ atsirado palyginti senokai. Jis suprantamas kiekvienam, bent kartą stebėjusiam futbolo rungtynes. Jeigu dvi komandos ims mušti įvarčius į tuos pačius vartus, viena iš komandų automatiškai bus laikoma pralaimėjusia. Analogiška situacija nutinka ir gyvenime. Jeigu į santykius pastangas investuoja tik vienas žmogus, tokius santykius galima pavadinti nesąžiningais.
Tačiau žmonių bėda yra ta, kad kartais tam tikros personos nemato arba nesupranta, kad su jais elgiamasi negražiai. O kai ateina suvokimas, gali būti jau per vėlu. Ką reiškia posakis „žaidimas į vienus vartus“? Tai santykiai, kuriuose vienas iš partnerių iš savo antrosios pusės gauna viską, ko jam reikia, tačiau pats nieko į juos neinvestuoja. Be to, tokių situacijų pasitaiko ne tik meilės santykiuose, bet ir draugystėje, ir netgi tarp kolegų. Deja, pasaulyje yra daug nesąžiningų žmonių. Ir jiems labai patinka gyventi kitų sąskaita.
Kodėl taip gaunasi?
Kaip dažnai savo gyvenime matėte gyvus posakio „žaidimas į vienus vartus“ pavyzdžius? Šios frazės prasmę suprasti nėra taip sunku, tačiau pakankamai sudėtinga suprasti, kodėl žmonės elgiasi su juos mylinčiais partneriais nesąžiningai. Kodėl taip gaunasi, kad vieni žaidžia į vienus vartus, o kiti leidžia jiems tai daryti? Visi žmonės individualūs ir visi turi skirtingą išsiauklėjimą. Vieni vaikai auginami gerose sąlygose, o kiti vos ne tiesiogine prasme turi išgyventi. Vienų vaikų tėvai savo atžalų dirbti taip ir neišmokė, o kiti žmonės, atvirkščiai, dirba nuo mažens.
Emocijų lygmenyje žmonės taip pat turi skirtingus poreikius. Jeigu vaiką tėvai mylėjo, jis užauga normaliu, adekvačiu žmogumi. Jeigu mažyliui trūko tėvų dėmesio, augdamas jis stengsis gauti pritarimą, meilę ir pagyrimą iš kitų žmonių. Toks žmogus užmerks akis į visus partnerio trūkumus. Taip ir gaunasi, kad dėmesio deficitą jaučiantys suaugusieji susiranda sau meilę ir ja gyvena, nekreipdami dėmesio į tai, kad antroji pusė nejaučia analogiško jausmo.
Kam būdingi tokio tipo santykiai?
Su žmonėmis, kurie linkę užsisodinti kitus sau ant sprando, viskas aišku, o kaip su jų skriaudėjais?
Žaidimas į vienus vartus labiausiai traukia įvairaus plauko aferistus. Dažniausiai jų vaidmenį atlieka jaunos mergužėlės, kurios susiranda sau solidų vyriškį ir į jį įsikimba. Panelytės gauna pinigų, galimybę save realizuoti, o ką mainais duoda vyrui? Visiškai nieko. Meilės ir pagarbos už pinigus nenusipirksi, todėl tokios merginos elgiasi mažių mažiausiai nesąžiningai, siūlydamos savo jaunystę už pinigus, nekalbant jau apie kitus tokios prekybos savimi aspektus.
Reikia pažymėti, kad pastaruoju metu atsiranda vis daugiau vyrų, kurie nori gyventi moterų sąskaita. Pasitikinčios savimi, stiprios jaunos damos nenori gaišti laiko, ieškodamos tinkamo kavalieriaus, todėl sutinka užmegzti santykius su pirmu pasitaikiusiu, kuris joms pasiūlo savo meilę, o tiksliau, meilės regimybę. Ir štai tasai perėjūnas jau mėgaujasi visais gyvenimo svetima sąskaita teikiamais malonumais.
O gal tai meilė?
Žaidimas į vienus vartus – ne meilė. Beprasmiška tikėtis, kad priprasite vienas prie kito, „prisitrinsite” ir viskas bus gerai. Jeigu matote, kad žmogus ilgą laiką su jumis elgiasi atsainiai arba šaltai, paleiskite jį.
Nereikia galvoti, kad žmogus yra tiesiog nejautrus ir nelabai romantiškas. Greičiausiai jis tiesiog negali jūsų mylėti. Ir laikyti šalia savęs žmogų, kuris gali bet kurią akimirką išeiti, tiesiog beprasmiška.
Nereikia stengtis jo pririšti prie savęs pinigais ar grasinimais. Tai nepadės. Per prievartą mielas nebūsi. Nereikia tikėtis, kad ilgainiui priprasite vienas prie kito ir laimingai nugyvensite visą likusį gyvenimą. Net jeigu ir pavyks padaryti šaltai su jumis besielgiantį žmogų savo vyru/žmona, tai visai nereiškia, kad jis/ji artimiausiu metu su jumis neišsiskirs.
Ar verta tęsti?
Santykiai ne visada būna paprasti. Kai kuriems žmonėms reikia daug laiko suprasti, kad susigaudytų nuosavoje širdyje, jau nekalbant apie kito žmogaus vidinį pasaulį. Todėl žaidimas į vienus vartus mūsų laikais pamažu tampa įprasta kasdienybe.
Jeigu po saldainių ir puokščių laikotarpio supratote, kad šalia esantis žmogus jums netinka, išsiskirkite. Nereikia spausti visų sulčių iš savo partnerio ar suteikti partneriui galimybę jumis pasinaudoti.
Išsiskirkite iš karto, vėliau tai padaryti bus daug sunkiau. Visiškai kvaila tęsti santykiue, kuriuose jaučiatės nelaimingas. Jei partneris nesistengia, reiškia, jis jūsų nemyli. Šį faktą kartais labai sunku pripažinti, tačiau tai padaryti tiesiog gyvybiškai svarbu.
Kaip neleisti žmogui užsisėsti jums ant sprando?
Norite gyventi laimingai? Tada neverta toliau žaisti aidimo į vienus vartus.
Kaip neužkibti ant aferistų kabliuko? Kaip pačiam netapti tuo žmogumi, kuris stengsis išspausti iš partnerių visas sultis?
Būtina suprasti, kiek pastangų ir energijos eikvojate santykių palaikymui. Jeigu į santykius investuojate tik jūs, o partneris nepastebi jūsų pastangų, laikas nutraukti tokį bendravimą.
Abipusių jausmų stoka. Jūs jau seniai prisipažinote meilėje, tačiau žmogus negali arba nenori atsakyti jums tuo pačiu. Verta susimąstyti, ar tasai žmogus jaučia jums meilę, ar tai tik simpatija.
Jeigu išlaikote partnerį materialiai, jeigu jis gyvena tik jūsų sąskaita, surenkite jam savotišką patikrinimą. Pavyzdžiui, praneškite, kad jus atleido iš darbo. Jeigu žmogus liks su jumis, vadinasi, jausmai nuoširdūs. O jeigu, užklupus sunkumams, partneris „teps slides”, atsakymas akivaizdus – jis jumis paprasčiausiai naudojosi.
Pasidomėkite draugų nuomone. Iš šalies paprastai geriau matoma santykių harmonija, arba aklavietė, iš kurios nėra išėjimo. Paklausinėkite giminių ir draugų, ką jie galvoja apie jūsų antrąją pusę. Jei nuomonė daugeliu atvejų bus negatyvi, pamėginkite pagalvoti, ar toks jau geras yra tasai žmogus, kurį pasirinkote.
