Terapeutas pasakoja, į ką atkreipti dėmesį palaikant santykius su tėvais.

Žmonių santykiai kartais būna sudėtingi, ypač įsimylėjusios poros susiduria su tokia sąvoka kaip gaslighting, t. y. kai vienas asmuo gali manipuliuoti kitu naudodamas psichologinį spaudimą. Tačiau gaslighting gali pasireikšti ir kituose santykiuose, ypač tarp vaikų ir tėvų.

Niujorko terapeutė Audrey Janes sako, kad yra keletas būdų, kaip tėvai bando išlaikyti savo galią santykiuose su vaikais, sėdami jiems nesaugumo jausmą arba sumaištį.

Terapeutė „BestLife” pasidalijo keturiais dažniausiais požymiais, kad tėvai jus apgaudinėja arba skaudina.

Keičia jūsų vaikystės akimirkas

Prisimenant vaikystę, kai kurie prisiminimai atrodo migloti, ir tai yra natūralu. Tuo metu jūsų smegenys sparčiai vystėsi, todėl kai ko galite neprisiminti.

Tačiau, pastebėjo Janesas, jei pastebėjote, kad tėvai nuolat perrašinėja svarbiausius jūsų gyvenimo aspektus, kuriuos aiškiai prisimenate, tai gali būti signalas, kad jie jus apgaudinėja.

„Kai tėvai ignoruoja vaiko prisiminimus, tai gali tapti tam tikra „gaslightingo” forma – jie perkuria savo patirtį ir gali pakirsti pasitikėjimą”, – aiškino Janesas.

Terapeutė pridūrė, kad tėvai privalo stengtis pažvelgti į praeitį iš vaiko, o ne tik iš savo perspektyvos.

„Abi pusės gali bandyti sakyti: „Aš prisimenu ne taip”. Norėčiau suprasti, kaip jūs tai prisimenate”, – pabrėžė ji.

Pasak jos, žmonės tą pačią tikrovę gali suvokti skirtingai, todėl reikėtų vengti skubotų išvadų apie tėvų ketinimus.

„Turėjau du klientus, kurie buvo broliai ir seserys – jie augo toje pačioje šeimoje, tačiau vienas iš jų manė, kad tėvai juos emociškai išnaudojo ir apleido, o kitas manė, kad viskas nebuvo taip blogai. Gali būti sunku suderinti du požiūrius ir tai ne visada rodo sąmoningą manipuliavimą, – aiškino ji.

Savo jausmų nepaisymas

Janesas pažymi, kad jei tėvai dažnai nekreipia dėmesio į jūsų jausmus arba bando jus suprasti geriau nei jūs pats save, tai gali būti dar vienas gaslightingo požymis. Vienas iš dažnų pavyzdžių – tėvai sako: „Atsiprašau, kad taip jautiesi”, užuot prisiėmę atsakomybę už savo veiksmus.

„Bandymas suprasti kito žmogaus požiūrio esmę arba jo emocijų pagrįstumą gali būti neįtikėtinai stiprus. Alternatyva gali būti gynybinis nusistatymas, kuris tik gilina nepasitikėjimą”, – pažymėjo ji.

Specialistė pažymėjo, kad tokiu atveju nereikia slėpti savo nuomonės, o galima pasakyti: „Atsiprašau, kad matau tai kitaip, bet noriu suprasti, kodėl tu taip manai. Papasakokite man daugiau.”

Kitas būdas tai pasakyti: „Nenorėjau tavęs įžeisti, bet atsiprašau, kad įžeidžiau”.

Neleidžia patiems daryti klaidų

Pasak Janeso, kai kurie tėvai pernelyg saugo savo vaikus nuo įvairių pavojų, iš esmės apgaudinėdami juos dėl iššūkių, kurie gali nutikti jų gyvenime.

„Siekdami apsaugoti vaikus nuo žiaurios tikrovės, daugelis tėvų neigia arba ignoruoja, kai vaikai išreiškia savo susirūpinimą dėl pasaulio būklės. Labai norisi, kad jie jaustųsi saugūs, tačiau taip paneigiama jų tikroji patirtis ir perspektyvos”, – sakė ekspertas.

Tačiau jei tėvai patvirtina vaikų baimes suaugusiųjų temomis, pavyzdžiui, apie smurtą pasaulyje ar klimato kaitą, tai gali sustiprinti jų tarpusavio pasitikėjimą ir ryšį.

Įžeidinėjimas dėl savo asmeninių ribų

„Jei suaugęs vaikas nustato ribą, nes jam kažkas nepatinka, svarbu tai pripažinti ir stengtis nepriimti to asmeniškai, – sakė Janesas.

Terapeutė sakė, kad jei išsiaiškinsite, kodėl tos ribos yra svarbios jūsų vaikui, tai gali padėti pagerinti jūsų santykius su juo. Pasak jos, verta prisiminti, kad tiek tėvai, tiek vaikai turi teisę į savo požiūrį ir jausmus.