Santykiai – didžiulė mūsų gyvenimo dalis. Gerai, kai jie teikia džiaugsmą, leidžia jaustis pasitikinčiu ir laimingu žmogumi, o nesutarimai traktuojami tik kaip epizodai, leidžiantys geriau pažinti savo partnerį.
Visi, kas turi santykius, puikiausiai žino, kad konfliktų išvengti neįmanoma. Tai neįmanoma jau vien dėl to, kad visi mes skirtingi: kiekvienas savaip jaučiame, suprantame.. Ir tai visiškai normalu, juk mes galime puikiausiai susitarti, surasti kompromisą ar nusileisti vardan santykių.
Problemų atsiranda tada, kai nemokame spręsti konfliktų. Šis nemokėjimas pasireiškia įvairiais būdais.
Kartais mes nutylime ar ignoruojame savo nepasitenkinimą ar nesutarimus iš baimės įskaudinti ar prarasti santykius. Tada negatyvas kaupiasi, kaupiasi, kol galiausiai sprogsta grandiozinio skandalo pavidalu.
Kartais pykstame, keliame skandalus, įsižeidžiame dėl menkiausios priežasties, kadangi negalime gauti, ko norime. Abu partneriai lieka sužeisti, santykiai žlunga.
Kartais iškeliame pernelyg aukštus, nerealius reikalavimus, kurių partneris paprasčiausiai negali atitikti.
Ir t.t.
Jei partneryje matysime vien blogį, santykiai pateks į aklavietę. Bet jeigu imsime narplioti savo pačių jausmus, reakcijas, pasistengsime suprasti save ir artimą žmogų, santykiai būtinai ims gerėti.
Pavyzdžiui, vienas vienintelis įgytas įgūdis teisingai reikšti nuoskaudas ir teisingai prašyti, kad visa tai nepavirstų reikalavimais ir kaltinimais, gali ženkliai sumažinti poroje tvyrančią įtampą.
Visam tam padeda taip vadinami „Aš – signalai” – kai kalbame apie savo jausmus, o ne kaltiname partnerį dėl visų pasaulio nuodėmių ir dėl to, kad jis sukėlė mums tokius nemalonius jausmus bei reakcijas.
Kaip tai skamba: „Aš pykstu ir nusimenu, kai atsisakai padėti man tvarkytis” vietoje: „Tu mane siutini savo tingėjimu. Esi įžūlus veltėdis!” Pirmuoju variantu įmanoma tęsti dialogą ir susitarti, antruoju – susilauksite atsakomųjų įžeidimų ir viskas baigsis skandalu.
Dar vienas dalykas. Tai, ką privalo daryti jos vyras, moteris sužino tėvų šeimoje. Jeigu sutuoktinių prioritetai ir tradicijos skiriasi, moteris gali nevertinti to, ką jos vyras realiai daro jos labui, tačiau visada pastebės visa tai, ko jis nepadarys iš viso jos galvoje sudaryto „pareigų sąrašo”. Tas pats pasakytina apie vyrą.
Pagerinti santykius šiuo atveju gali paprastas dalykas: koncentruokitės ne į tai, kas nepatinka, o į tai, ką kiekvieną dieną abu darote vienas kito labui. Plius paprasti žodžiai: „Ačiū tau už…” O visa kita galima aptarti arba vienas kitam nusileisti („aš darysiu štai tą, o tu – aną”), o dar geriau – bendradarbiavimas („duokš aš tau padėsiu štai čia, o tu man padėsi štai ten”)
Kiekvienos poros šeimyniniame gyvenime esama begalės niuansų. Jeigu juos išnagrinėsime ir peržiūrėsime, kažką pakeisime, visa tai labiau suartins ir leis geriau vienas kitą suprasti.
Jeigu nekeisime gyvenimo taip, kaip mums norisi, teks tenkintis tuo, ką turime.
