Gydanti motinystė

Tai, kas mus labiausiai erzina mūsų vaikuose – būtent tame ir slypi mūsų pačių vidinio vaiko trauma. Ir tik mes galime ją išgydyti.

Yra žmonių, kurie neperneša vaiko riksmų, ypač kūdikystėje. Patirtis rodo, kad dažniausiai taip būna žmonėms, kuriuos nuo pirmųjų gyvenimo dienų pratino miegoti vienus pagal Spoką. Kurie rėkė savo lovelėse iki pamėlynavimo, kol tėtis su mama slapstėsi virtuvėje. Vargu ar jiems tai patiko, jie juk vaiko labui stengėsi. Šiuos vaikus stengėsi rečiau imti ant rankų, maitino pagal griežtą režimą, kurį sugalvojo kokia nors vaikų niekada neturėjusi bobelė ir t.t.

Ir šiandien, kai šie jau suaugę žmonės išgirsta kūdikio verksmą, vietoje natūralaus kiekvienam žmogui ir netgi gyvūnui troškimo nuraminti, jiems kyla pyktis.

Pyksta tasai mažas žmogutis, kurį kitados taip žiauriai išdavė patys artimiausi žmonės.

Ir jie fiziškai nepakelia verkimo, jis jiems kelia fizinį skausmą.

Aš netgi nenoriu įsivaizduoti, ką jaučia tie žmonės. Ir ką jiems tada teko pergyventi. Trauma vėl ir vėl sugrąžina juos į tą momentą, kada jie stipriai suvystyti guli tamsoje, vienatvėje, šaukia artimą žmogų. Ir niekas neateina. Maždaug tas pats su vaikais, kuriuos maitino pagal tvarkaraštį. Kartą per tris valandas ir gali rėkti, kiek nori. Mama šalia, pienas – pas mamą, tačiau neduoda.

Panašių traumų, didesnių ar mažesnių, turi kiekvienas, kas gimė tarybiniuose gimdymo namuose, kai mažyliai buvo sandėliuojami atskirose palatose ir rėkdavo ten iki pažaliavimo, o mamoms juos išduodavo kelis kartus per dieną, kad pamaitintų.

Pirmosios gyvenimo dienos be galo svarbios žmogaus psichikai dėl viską gydančio kontakto su mama. O vietoje to jie verkia apleisti savo kambariuose, juos maitina mišiniais, jų nepaima ant rankų. Mama gal ir norėtų jį panešioti, bet juk negalima.

Tokių žmonių labai daug. Kai kurie paskui įstoja į tokias sektas kaip „Child Free“ – „Laisvi nuo vaikų“, ir ne šiaip atsisako turėti vaikų, bet ir šlykštisi jais. Kai kurie be galo sunkiai ištveria savo vaiko kūdikystės periodą, sukandę dantis, tvirtai žinodami, kad niekada daugiau šito nebekartos.

Taip, traumos išgydomos. Tai lengva įrodyti, juk mes visi gimėme tuose tarybiniuose gimdymo namuose, tačiau dauguma mūsų nepatiria sunkumų su kūdikių verkimu. Vadinasi, mamos meilė išgydė, sušvelnino, užglaistė neigiamą susitikimo su šiuo pasauliu patirtį.

Mano trauma kita. Man pasisekė su mama, ir daktaro Spoko išvengiau, nors jo knyga namuose buvo. Tačiau vos sulaukusi metukų, pradėjau lankyti lopšelį. Žiūriu šiandien į savo dukterį, jai greitai irgi bus metukai, ir nesiprantu žmonių, kurie visa tai sugalvojo, logikos. Mano mama neturėjo kitų variantų, turėjome kažkaip gyventi, kažką valgyti. O aš patekau į visiškai kitą realybę. Labai rūsčią.

Vaikiškoje atmintyje daug kas išsitrina. Nepamenu, kaip mane prievarta maitino koše (apie tai mama atsitiktinai sužinojo), nepamenu, kaip mus guldė miegoti (apskritai nesuprantu, kaip galima paguldyti 20 tokio amžiaus vaikų miegoti be mamos ir dar iškart visus urmu). Tačiau pamenu savo jausmus. Aš nekenčiau darželio iš visos širdies. Dėl to vedimas į darželį kiekvieną rytą mamai pavirsdavo tikru pragaru. Ir ryžių košės, beje, iki šiol neapkenčiu.

Pats sudėtingiausias mano vaikų amžius man pačiai – nuo 1 iki 3 metų. Labai sunkiai man sekasi su visais tais „nenoriu“ ir kitokiais protestais. Ir aš žinau, kad tasai skausmas, kurį patiriu tokiais momentais – iš ten. Iš valdiškų namų, kurie šiaip jau buvo ne patys blogiausi šiame pasaulyje. Jaučiu skausmą tos mažos mergaitės, kuri vos metukų sulaukusi jau turėjo prisitaikyti prie sistemos reikalavimų – disciplina, dienotvarkė, geras elgesys. Man visada buvo svarbi saviraiškos laisvė, kūryba, buvimas vienumoje. Nieko panašaus vaikų darželyje nebuvo.

Skaudina tas vaiko elgesys, kuris buvo uždraustas jums patiems.

Jeigu jums neleisdavo išlieti jausmų, draudė pykti, tai bet kokie vaiko pykčio pasireiškimai jums primins apie traumą ir traumuos iš naujo. Kartais taip traumuos, kad nieko nesuprasdama ir nesuvokdama reaguosite kaip laukinis žvėris. O paskui bus gėda dėl savo pačios riaumojimo. Jeigu jums draudė sakyti „ne“ ir reikalavo daryti viską, kaip reikia, tai bet koks jūsų vaiko „ne“ jums taps iššūkiu. Visa tai, kas buvo jums neprieinama – būtent taip elgsis vaikas, kad ištrauktų iš jūsų vidaus tuos skaudulius ir išgydytų.

Ir dėl to dabar, kai mano vaikas drasko man širdį isterijomis, aš paimu ant rankų iš karto du vaikus. Savo mažą sūnelį, kuriam labai svarbu šiuo momentu pasakyti man „ne“, tuo pat metu sakant „taip“ sau pačiam, ir mažą mergaitę su kaspinu, kuriai taip anksti teko susidurti su šiuo pasauliu visame jo gražume. Aš supu ją ant rankų jau daug metų. Ir jos širdis palaipsniui gyja.

Motinystė gydo. Sugrąžina ten, kur aš niekada nenorėčiau grįžti laisva valia. Ir apvalo, atpalaiduoja, transformuoja. Jeigu tik leisime tam įvykti.

Kartu su vaiku įgyjame pačią save. Savo mažą mergaitę, kuriai taiup norisi pas mamą ant rankų.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Kaip vaikai mato savo mamas Tais momentais, kai jus užvaldo neviltis dėl nesibaigiančios buitinės rutinos, kai pradeda atrodyti, kad jūs niekam tikusi visose srityse ir nieko nes...
Motinystės atostogų privalumai Motinystės atostogos gali kardinaliai pakeisti moterį. Psichologai tvirtina, kad šis sudėtingas gyvenimo periodas mums duotas ne vien vaiko priežiūrai...
Vaikai – tėvų mokytojai Kai kurie žmonės nenori turėti vaikų, jiems atrodo, kad palikuonys trukdys laimingai gyventi. Realybėje viskas priklauso nuo to, ką laikote laime. Jei...
Norite anūkų? Pasitraukite iš kelio sūnui Nuo autorės: Man rodos, reta mama, priklausanti tai kategorijai, apie kurią čia rašoma, perskaitys šį straipsnį iki galo. Jeigu visgi perskaitys - tai...
Nevelkite vaiko į savo konfliktus Kai tėvai pradeda pasakoti vaikui apie savo santuokos problemas ar vaikas pastoviai tampa kivirčų liudininku, jo psichikai padaroma didžiulė žala. Lab...
Ką gauname iš tėvo Psichologinis tėvo uždavinys - ginti, saugoti ir pripažinti. Jeigu tėvas ginti vaiką nuo rėksmingos tetos, didesnių vaikų ar pikto šuns, vaikui atsira...
Štai dėl ko taip pavargstate Visi žinome, kad vaikai auginami be išeiginių ir atostogų. Naujas tyrimas, kurio metu buvo apklausta 2000 amerikiečių mamų, turinčių 5-12 metų amžiaus...
Keturios su puse priežasties nebijoti tėvystės Originalas „Bet gal jūs nepasakokit taip visko atvirai…“ – ne kartą buvau sudrausta, kai apie gyvenimo su vaikais spalvingumą kalbėdavau savo tuo met...
Vaikai kaip gyvenimo prasmė Kaip dažnai tėvai savanoriškai atsisako asmeninio gyvenimo ir karjeros, aukoja savo interesus, paversdami vaiką visatos centru. Ir kodėl tai daroma? V...
Akivaizdžios gerų tėvų taisyklės Vaikas niekam nieko neprivalo Jis neprivalo miegoti po 20 valandų per parą, neprivalo miegoti savo lovelėje, neprivalo mėgti plaukioti nuo pat gimimo...
Pavargusioms mamoms Mama veda mažą dukrą į mokyklą, laikydama ją už rankos, o galvoje nesiliauna suktis mintys apie begalę reikalų, kuriuos reikia nuveikti: užsukti į par...
Kodėl svarbu tenkinti besilaukiančių kaprizus? Atrodytų, maža ko gali užsimanyti kuoktelėjusi moteriškė? Tai persikų vidury nakties, tai sūdytų keptų braškių... Nėra čia ko tenkinti kiekvieno kapri...
Dukros ir mamos "Ir kas tu per išsižiojėlė, rankos iš užpakalio auga!", "Visai trenkta? Kiek kartų galima kartoti!", "Ko vėl nepatenkinta? Visiems nuotaiką gadini!", ...
Kodėl šiandien taip sunku būti tėvais Uždavus šį klausimą, pirmiausiai ateina nuostaba. O kodėl, tiesą sakant? Jei palyginsime su senais laikais, pamatysime, kad šiuolaikinių tėvų padėtis...
Kai vaikai – erzina: 10 patarimų, kaip būti gera m... Originalas Psichologai tvirtina, kad dauguma mamų gailisi, kai kartais nesugeba rasti to lašo kantrybės savo vaikams. Andrea Loen Nejer, pati būdama ...
Kur dingo tėčiai? Žinote, kas mane labiausiai glumina, kai pradedu skaityti populiariausius leidinius, skirtus vaikų auklėjimui šeimose? Susidaro vienareikšmiškas įspūd...
Motinystė – ne vienintelis moters pašaukimas... Labai dažnai susiduriu su moterimis, kurios ne šiaip visą save atiduoda vaikams - jos uždaro sau visas likusias gyvenimo sritis, visiškai sąmoningai. ...
Vaikui pavojinga būti jūsų mama Ar pažįstama situacija, kai jūs, patyrusios kažokį skausmą, ieškote palaikymo ir užuojautos iš savo vaiko? Kalba eina būtent apie sunkius pergyvenimus...
Tris pagimdė, ketvirto laukiasi – ir dar šyp... "Išėjau dieną į parduotuvę, mažyliai bėga priekyje. Priešpriešiais eina penkiasdešimtmetė moteriškė, akyse - smalsumas ir užuojauta. "Visi keturi - jū...
Iš kur atsiranda tikros moterys? Jis pirmą kartą ją pamatė prieš daugelį metų ir iškart suprato, kad pražuvo. Suprato, kad leis jai viską: ji darys, ką nori, rodys kaprizus, tryps koj...
Kaip per savo ambicijas pastebėti vaiko individual... Vieną tėvų užduodamą klausimą girdžiu praktiškai pastoviai: "Kaip kažką darant ar nedarant nesuteikti gilios psichologinės traumos mano vaikui?" Klau...
Ir tai – visam gyvenimui -Mam, aš jau viskas. Važiuoju namo. Namo važiuoti 30 minučių. Praeina pusantros valandos. Skambinu. -Alio! - fone kažkoks triukšmas, keiksmai, riksm...
Pagarba motinai Mūsų laikais, degradacijos epochoje, motinystė nustojo būti garbinga. Labai gaila, bet šiandien motinos vaidmuo nelaikomas nei svarbiu, nei ypatingu. ...
Ypatingas motinos ir vaiko ryšys Originalas Moteriai nėra didesnės dovanos kaip nuostabus motinystės jausmas. Meilė ir ypatingas ryšys gaubia motiną su vaiku nuo pirmųjų pastojimo ak...
Nauja tendencija – pavargti nuo vaikų Kažkokią nesveiką tendenciją pastebiu gausybėje įvairių tinklapių, kuriuose rašo tėvai ir straipsnių autoriai: "Štai pasigimdėme vaiką, dabar kankinam...