Kuo meilė skiriasi nuo priklausomybės

Neįmanoma užmegzti gilaus emocinio ryšio, neįgijus psichologinės autonomijos. Tik tada santykiai kels džiaugsmą. Pradėti tokius santykius motyvuoja meilė. Gilus partnerio jautimas, bendradarbiavimas ir pasitikėjimas – pagrindiniai šių santykių požymiai.

Pagarba savai ir kito žmogaus asmeninei erdvei, saviems ir kito žmogaus interesams – dar vienas šių santykių ypatumas. Brandi meilė skelbia: “Padarysiu viską, ką tik pajėgsiu, kad padėčiau tau optimaliai realizuoti savo sugebėjimus, net jeigu tai reikš, jog kartais tau teks būti toli nuo manęs ir kažkuo užsiimti be manęs”. Brandžiuose santykiuose visada lieka plati erdvė savo nuosavų poreikių tenkinimui, savų tikslų siekimui ir individualiam augimui.

Tikra meilė neturi nieko bendro su savininkiškumu, ji gerbia ir džiaugiasi partneriu, o nesinaudoja juo savo poreikiams tenkinti. O štai priklausomuose santykiuose partneris laikomas nuosavybe. Tikroji meilė teikia pasitenkinimo ir gyvenimo harmonijos jausmą. Joje labai mažai nerimo, priešiškumo. Priklausomuose santykiuose nėra pasitenkinimo ir harmonijos pojūčio, užtat labai daug nepasitenkinimo, slopinamo pykčio, pretenzijų.

Išties mylintys žmonės yra nepriklausomi vienas nuo kito, autonomiški, nepavydūs ir tuo pat metu siekia padėti kitam realizuotis, didžiuojasi partnerio pergalėmis. Brandi meilė skelbia: “Aš galiu gyventi ir be tavęs, bet aš tave myliu ir dėl to noriu būti greta”. Tuo tarpu priklausomybe sergantys žmonės susilieja, neturi savo nuosavos psichologinės teritorijos. Jie pavydūs, pavydą generuoja savininkiškumas. Jie negali vienas be kito gyventi kaip du vienais antrankiais per prievartą sukaustyti žmonės.

Tikra meilė – tai sugebėjimas duoti, nieko nereikalaujant mainais, ir toks elgesys rodo meilės jėgą. Duodamas, brandus žmogus jaučia malonumą ir tai savaime kompensuoja jo emocines, fizines ar materialias sąnaudas. O žmogus, linkęs kurti priklausomus santykius, orientuojasi į meilę-sandėrį, meilę-eksploataciją. Jis negali nieko duoti, nepaprašęs kažko mainais, o atidavęs jaučiasi išnaudotu, apgautu, ištuštintu.

Brandus suaugęs žmogus žino partnerį ir realiai vertina jo savybes. Ir vertina jį tokį, koks jis yra, padeda jam tobulėjime, augime, atsiskleidime, padeda vardan paties partnerio, mylimo žmogaus, o ne tam, kad partneris už tą pagalbą jam tarnautų ar atsilygintų. Priklausomas žmogus nemato realaus partnerio, negali priimti jo tokio, koks jis yra, jis siekia partnerį auklėti, dresiruoti, perdaryti į sau patogesnį, naudingesnį žmogų.

Brandus žmogus gerbia partnerį, jo psichologinę teritoriją, jo psichologines ribas. Meilė gimsta tik laisvėje, ji negali išgyventi nelaisvėje. Pasikėsinus į jos laisvę, meilė pradeda sklaidytis. Priklausomuose santykiuose psichologinės ribos pažeidinėjamos ir nėra jokios pagarbos partneriui bei jo psichologinei teritorijai. Meilės daigai, jeigu jų ir būta, nudžiūsta ir miršta.

Asmeninė atsakomybė – neatskiriama brandžios meilės dalis. Priklausomuose santykiuose visa atsakomybė užkraunama partneriui arba atsiranda hiperatsakomybė.

Brandus žmogus siekia tokių tarpusavio santykių, kai abu partneriai turi galimybę iki galo atskleisti savo individualybes ir gyvena meilėje. Dvasiškai brandus žmogus laiko kito žmogaus asmenybės augimą tokiu pat rimtu dalyku, kaip ir savo paties tobulėjimą. Jis pasirengęs tapti artimam žmogui atrama, neatsižadėdamas savo individualumo ir neleisdamas daryti jam žalos.

Iš viso to, kas buvo pasakyta, seka, kad meilė – tai brandžių, psichologiškai suaugusių ir nepriklausomų žmonių santykiai. Kiekvienas žmogus, kad ir kokia buvo jo vaikystė, padirbėjęs su savimi gali įveikti polinkį į priklausomus santykius ir išmokti mylėti tikra meile.

Šaltinis



Naujienos iš interneto


NAUJAUSI

Išauklėti ryškią asmenybę

Kiekviename iš mūsų slypi koks nors talentas, nepakartojami sugebėjimai ir polinkiai, tačiau ne visiems pasiseka juos išplėtoti. Kaip padėti vaikui atskleisti įgimtą potencialą? Yra penkios taisyklės, kurios duos startą vaiko asmenybės atsiskleidimui. Skatinkite nestandartinį mąstymą Kol vaikas dar visai mažas, kiekvienas jo žodis ir poelgis kelia tėvams susižavėjimą - jis…

Kaip teisingai elgtis su egoistais

Visi esame didesni ar mažesni egoistai. Adekvati savimeilė, savivertė ir pasitikėjimas savimi - labai svarbūs dalykai gyvenime, tačiau egzistuoja riba, kurią peržengęs žmogus pavirsta egocentrišku, į visus iš aukšto žvelgiančiu, save įsimylėjusiu savanaudžiu. Pavyzdžiui, kai kurie bando priversti aplinkinius patikėti, kad jo požiūris yra geriausias ir teisingiausias. Kiti valandų valandas…

Nepasiduok

Visi nori, kad būtų gerai. Tačiau gerai kažkodėl ne visiems. Ir žmogus visai neblogas, ir kitiems nekiaulina, o gyvenimas be prošvaisčių. Gal dar ne visai katastrofa, bet viskas juda link to. O pasitaiko, kad žmogus vidutinis, pilkas, menkiau apdovanotas protu ir išvaizda, talento nė su žiburiu nerasi ir tai labai…

Ar tiesa, kad visų ligų šaltinis – negatyvus mąstymas?

Originalas Sakoma, kad visos ligos kyla „nuo nervų“. Tačiau esame linkę į tokius pasakymus žiūrėti pro pirštus ir laikyti juos paprasčiausiais prietarais. O kaip yra iš tiesų? Ką apie tai sako mokslininkai? Ar tikrai atsikratę neigiamų minčių ir pykčio galime išsigydyti vėžį? Į klausimą, ar tiesa, kad visos ligos kyla…

Esi bloga mama, jeigu…

Jeigu skaitai šį straipsnį, vadinasi, bent kartą buvai suabejojusi, ar atitinki užimamas mamos pareigas. Tačiau apsieisime be ilgų įžangų. Taigi, tu esi bloga mama, jeigu: 1. Lauki, kad vaikas pradės realizuoti tavo ambicijas. Tu netapai gimnaste - tegu dukra tampa, ir nesvarbu, kad neturi fizinių duomenų ir apskritai jai norisi…