Kuo sunkiau sekasi santykiai, tuo daugiau jie gali duoti mūsų prabudimui ir, galiausiai, laimei.

Visas tas skausmas, kurį tenka išgyventi, tarnauja vieninteliam tikslui: priversti mus pagaliau pamatyti tai, kas už jo slypi – save pačius.

Nėra šiame pasaulyje destruktyvių santykių ir toksiškų žmonių – yra tik mūsų pačių destruktyvios ir toksiškos mintys, kurios formuoja mums atitinkamą realybę. Visi mūsų partneriai savo elgesiu tik atspindi tai, kas slypi mūsų viduje, įskaitant mūsų mintyse vykstančius karus su pačiais savimi ir kitais žmonėmis.

Atsisakydami bendrauti su tais, kurie mums suteikia skausmą, mes atsisakome laimės, kurią galėjome rasti, išmokę šias sudėtingas ir nelengvas pamokas.

Rūpestinga Visata mūsų nepaliks ramybėje, ji būtinai atsiųs mums naują „sudėtingą“ žmogų, privers mus emociškai prisirišti prie jo – ir taip kartosis iki to laiko, kol mes pagaliau suprasime, kodėl tai su mumis vyksta.

Tikroji magija prasideda tada, kai mes pagaliau suvokiame, kad „toksiški“ žmonės – tai mūsų pačių sąmonės projekcijos. Po to, kai šitai suprantame, jie arba staiga pakeičia savo elgesį, arba išnyksta iš mūsų gyvenimo, nepalikdami „uodegų“ mūsų emocinės priklausomybės nuo jų pavidalu.

Net jeigu mes jau pabudome, tai dar visai nereiškia, kad jau viską išmokome. Kuo aukštesnis lygis, tuo sudėtingesnės pamokos. Kol mes gyvi, mums reikės Mokytojų – taip pat ir tam, kad neužmigtume, nenusiristume atgal.

Kiekvienam žmogui reikia partnerio, su kuriuo jis augs ir tikrins savo realybės suvokimą, kurį jis mylės ir kuris mylės jį; jų bendras tikslas – pagreitinti evoliuciją.

Asmeniškai aš didžiausią dėkingumą jaučiu būtent tiems, kurie „mokė“ mane per skausmą. Be jų aš niekada nebūčiau pasiekusi savo dabartinės būklės. Šios pamokos – neįkainojamos.

.