Akimirksniu išgaruojanti meilė

Ar teko patirti gyvenime, kai staiga imate ir nustojate mylėti žmogų? Nei pykote ant jo ypatingai, nei kažko ypatingo iš jo norėjote, tiesiog atėjo momentas, kai pajutote, jog jums nusispjauti.

Daug kartų teko girdėti per konsultacijas, kaip moterys stebisi: “Kaip jis galėjo nustoti mylėti per minutę, jis juk taip ilgai mane mylėjo”. Arba vyrai negali patikėti: “Liaukitės, negali būti, kad ji nebemyli! Juk ji gyventi be manęs negalėjo!”

Tačiau taip iš tiesų nutinka.

Ateina momentas, tarytum nušvitimas, kai supranti, kad daugiau nebemyli. Pats tuo stebiesi, bandai kapstytis širdies užkaboriuose: “Negali būti!” Tačiau paaiškėja, kad gali. Širdyje tuščia…

Nežinau, tiksliai po ko taip atsitinka, tikriausiai visiems skirtingai:

  • Po to, kai nebrangino ir nevertino;
  • Po to, kai daugybę kartų pasirinko ne tave. Ir esmė netgi ne neištikimybėje – galėjo pasirinkti mamą, seserį, draugę, žvejybą;
  • Po to, kai ilgai ignoravo, nekreipė dėmesio į tavo jausmus;
  • Po to, kai tavo meilę laikė savaime suprantamu dalyku;
  • Po to, kai tavęs negirdėjo;
  • Po to, kai baigėsi resursai santykiams palaikyti.

Galbūt taip suveikia pasyvi agresija: susikaupia santykiuose kritinė masė ir meilė išsisklaido.

Štai ką apie tai kalba patys žmonės:

“Po daugelio besąlygiškos meilės metų, po išdavystės, po atleidimo, po dar maždaug dešimties metų aš supratau – daugiau jo nebemyliu. Atleidau. Paleidau. Ir pasidarė išties geriau.”

“Aš netgi svajojau apie tai. Kad pabusčiau vieną rytą ir pajausčiau, kad nebemyliu. Žinojau, kad anksčiau ar vėliau tai atsitiks. Ir tai atsitiko”.

“Man tai buvo susitaikymo su situacija momentas po ilgalaikio blaškymosi ir išeities ieškojimo periodo, po suvokimo, kad šie santykiai netenkina mano poreikių. Atėjo suvokimas, kad ilgiau laukti beprasmiška, nes nieko daugiau nebeįvyks. Kai tai supratau, pasidarė kažkaip labai lengva, daugiau nebeliko netikrumo”.

“Suvokimas išties ateina per sekundę, iš pradžių netgi sunku patikėti. Tikriausiai tai kažkoks paskutinis lašas, o paskui – abejingumas ir tuštuma viduje. Teisingumo dėlei visgi turiu pasakyti, kad buvo keli metai bandymų išsiaiškinti, pasikalbėti, paaiškinti ir t.t. Labai slogu netgi dabar, kai tai prisimenu”.

“Man finaline žmonos fraze tapo “Aš tavęs nemylėjau, aš tavęs gailėjau”. Mergina prieš dvidešimt metų įpyko ir apimta įkarščio man tai pasakė. Ir tai buvo viskas. O prieš metus su šia fraze paeksperimentuoti pabandė jau žmona, su kuria nugyvenau 11 metų. Išėjau neatsigręždamas.”

“Po begalės susikaupusių nuoskaudų, atleidimų, nesusikalbėjimų, susvetimėjimo ir dar ištisos serijos bandymų reanimuoti lavoną – staiga, per sekundę: viskas, taškas”

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *