Aš manau, kad grožį kuria moterys. Arba vyrai, tačiau dėl moterų. Arba vyrai, tačiau įkvėpti moters. Bet kokiu atveju – moteris būtinai dalyvauja grožio kūrimo procese, nepriklausomai nuo konkretaus vaidmens.
Štai pavyzdžiui man pakanka labai nedaug. Galiu miegoti ant bet kokio horizontalaus paviršiaus. Galiu maitintis koldūnais, jeigu reikia. Iš esmės galiu užsimauti bet kokias kelnes ir užsidėti bet kokius marškinėlius, svarbu, kad būtų švarūs. Namuose, jei virtuvėje yra dešrelių, majonezo ir makaronų – gyvenimas iš esmės pavyko.
O ką daro moteris, atsidūrusi tavo namuose? Užsiima jaukumu. Arba grožiu – ta pati velniava.
Netikėtai štai ten atsiranda kilimėlis, o ten – lentynėlė. Ant virtuvinio stalo – staltiesė, servetėlės, vazelė ir kiti neaiškūs dalykai.
Moteriai nepakanka koldūnų šaldymo kameroje. Jai reikia, kad būtų gražu.
Žinau vieną damą, kuri perkasi salotoms vieną raudoną ir vieną geltoną papriką – nes taip gražiau salotos žiūrisi.
O jeigu savarankiškai gražiai padaryti nesigauna, moteris pradeda tarkuoti vyrui smegenis – kad padarytų jis. Ir anksčiau ar vėliau grožis namuose vis tiek atsiranda.
Manau, vyrai ir šiaip visai neblogai gyventų, be visų tų gražumų. Tačiau čia staiga tarsi iš po žemių išdygsta moteris. Iš čia – ir visos skulptūros, ir dailės šedevrai, ir gobelenai, ir Faberže kiaušiniai.
Vyras niekada nevilkės gražių drabužių, jeigu jie nepatogūs. Moteris niekada nevilkės patogių drabužių, jeigu jie negražūs.
Ir tai puiku, kai geriau pagalvoji.
O kaipgi kitaip?
Turi gi būti kas nors atsakingas už grožį.
