Partnerio išdavystė – rimta šeimos krizė. Kad pavyktų ją išgyventi, atstatyti meilės ir pasitikėjimo santykius, nenusiristi atgal į priekaištų, konfliktų liūną, reikia nusiteikti sunkiam ir rimtam darbui.
Labai dažnai, kai visas blogis jau būna praėjęs ir sutuoktiniai nusprendžia likti drauge, atsitinka dalykų, kurie vėl primena išdavystę ir sukelia skausmą sužeistam partneriui. Aptarkime, kokias tipiškas klaidas daro neištikimieji, trokštantys atstatyti savo santykius su savo partneriu.
Neištikimojo elgsenos klaidos ir jų taisymas
1. Nieko nepasakoja apie neištikimybę, apsimeta, kad nieko neįvyko, ir blokuoja visus bandymus aptarti išdavystę ir apskritai prisiminti, kad ji buvo.
Arba pasakoja per daug, su visomis smulkmenomis ir vaizdingais apibūdinimais, kas ilgam palieka pėdsakus sužeisto partnerio atmintyje.
Teisinga: papasakoti apie faktus, nesileidžiant į intymias detales, tačiau su tiek smulkmenų, kiek reikia žinoti kitam.
2. Kaltina dėl visko įskaudintą partnerį: „Jeigu tu nebūtum… (priekaištavusi, tylėjusi, tiek daug dirbusi, važinėjusi pas motiną), tai meilužės nubūtų buvę.“ Tai yra perkėlimas aukai atsakomybės už įvykdytą jai skriaudą.
Teisinga: pripažinti savo kaltę ir nuoširdžiai atgailauti.
3. Lygina žmoną su meiluže (vyrą su meilužiu) – ir visai nesvarbu kaip.
„Tu – pati geriausia, ji net tavo puspadžio neverta“ arba „Ji – švelni ir meili, ne tokia kaip tu“. Lyginimas su kitu žmogumi labai skaudina, nes kyla jausmas, kad išdavęs partneris ilgai svarstė, kol pasirinko.
Teisinga: niekada nekalbėti apie žmoną ir meilužę (vyrą ir meilužį) viename sakinyje, ypač vartoti palyginimus: „O ji (jis) skirtingai nuo tavęs…“
4. Neketina nutraukti santykių su meiluže (meilužiu).
Klaida sakyti, kad „Mes – tik draugai“, „Tarp mūsų nieko nėra“, „Mes dirbame kartu, tai negi dabar mesti darbą?“, tęsti santykius, tarytum nieko neįvyko. Toks elgesys paniekina visas įskaudinto partnerio kančias. Neištikimybė – tai ne kavos gėrimas ir ne paplepėjimas kartu.
Teisinga: jeigu norite išsaugoti santuoką, reikia nutraukti santykius su meiluže (meilužiu), ypač jei antroji pusė išgyvena stiprų skausmą.
5. Toliau apgaudinėja, slepia telefoną, neatsakinėja į klausimus, kur buvo, kodėl grįžo taip vėlai, kodėl neatsiliepė į skambutį.
Dėl to tik sustiprėja išduoto partnerio įtarimai, atsiranda naujos bauginančios fantazijos.
Teisinga: leisti partneriui pažvelgti į telefoną, socialinius tinklus, ramiai atsakinėti į visus „kvailus“ klausimus tol, kol partneris atgaus pasitikėjimą.
6. Draudžia įskaudintam partneriui išlieti savo emocijas – bartis, šaukti, priekaištauti, grasinti.
Teisinga: susitaikyti kuriam laikui su tuo, kad antroji pusė, kenčianti dėl neištikimybės, pyks ir elgsis kaip mažas vaikas. Reikia stengtis išsaugoti savitvardą, nepykti, duoti kitam galimybę išsikalbėti, išsiverkti. Pasakyti: „Man labai gaila, kad suteikiau tau tiek skausmo“.
7. Kelia sąlygas ir grasina.
„Jeigu nesiliausi apie tai kalbėti“, „Jeigu nepradėsi elgtis normaliai“, „Jeigu nenusiraminsi“.
Teisinga: suprasti, kad įskaudintas partneris ir taip daro viską, ką gali. Sakyti jam: „Aš suprantu, kad tau vis dar skaudu, bet aš šalia“. Užjausti ir guosti.
Niekas mūsų neruošia nei „neištikimojo“, nei „apgautojo“ vaidmeniui. Mes nežinome, kaip elgtis tokioje situacijoje. Neištikimybė – rimta krizė. Kad ją išgyventume, atstatytume meilės ir pasitikėjimo santykius, kad nustotume priekaištauti ir konfliktuoti, reikia laiko ir kantrybės.
Kartais toks bandymas atstatyti santykius gali būti panašus į Sizifo triūsą – tarytum atslūgo, viskas tarsi gerai, ir staiga vėl kas nors primena buvusį įvykį, vėl kyla konfliktas.
Kartais situacija būna panaši į greitą išėjimą iš miško, kurio tankmėje praleidote daug laiko. Regis, viskas gerai, tačiau encefalitinės erkės ant drabužių neleidžia atsipalaiduoti. Lengvo kelio atgal nebūna nei apgautajam, nei neištikimajam partneriui.
Atidžiai perskaitykite tipiškų klaidų sąrašą ir pagalvokite, kokie punktai gali būti aktualūs jūsų porai ir ką galima pakeisti, kad efektyviau išeitumėte iš „neištikimybės“ krizės.
