Gailestis – tai tas jausmas, kurį patiria kiekvienas iš mūsų. Gailėtis galima savęs, galima gailėtis kitų, bet ar visada tasai gailestis reikalingas? Šis klausimas tampa aktualiu, kalbant apie vyro ir moters santykius. Žinoma, mums visiems reikia šalia esančio žmogaus palaikymo, tačiau itin pavojinga palaikymą supainioti su gailesčiu, ypač vyro atžvilgiu.
Vyrui reikia moters supratimo ir palaikymo, be to, vyrų požiūris į gailestį yra dviprasmiškas. Mano nuomone, gailestis iš moters pusės gali būti labai žalingas ir pavojingas vyrui. Ne veltui emociškai subrendę vyrai labai neigiamai žiūri į tokias moteriškas apraiškas savo adresu.
Pasitaiko, kad moterys gailestį savo vyrui aiškina tuo, kad tokiu būdu parodo savo meilę. Tačiau meilė ir gailestis yra visiškai skirtingi jausmai, ir tarp jų nėra nieko bendro. Spręskite patys, mums dažniausiai gaila tų, kurie yra silpni, kurie patys kažko negali pasiekti, tai arba pagyvenę žmonės, arba vaikai. Dabar įsivaizduokite, kad, gailėdama savo vyro, prilyginate jį seniems žmonėms ir vaikams. Kaip manote – jam tai patiks?
Vaikystėje, kai tėvai mūsų gailėdavosi, dažniausiai tai nutikdavo situacijose, kai ko nors negalėjome padaryti arba mums kažkas nesisekdavo. Tada mums reikėjo gailesčio, nes suvokėme jį kaip tėvų meilę ir palaikymą. Tačiau meilė vyrui skiriasi nuo tėvų meilės vaikui. Būtent todėl vyrai kartais labai aštriai ir net agresyviai reaguoja į moterų mėginimus jų gailėtis.
Teisybės dėlei verta pažymėti, kad yra ir tokių vyriškos lyties atstovų, kuriems gailestis iš moters pusės ne tik malonus, bet ir reikalingas, jie patys prašo moters, kad jų pagailėtų. Dažniausiai tai gana infantilūs žmonės, jiems labai problemiška prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Tokiuose santykiuose moteris dažnai šalia savęs turi ne vyrą, o vaiką, kurio reikia gailėtis ir teisinti visas jo nesėkmes.
Sutikdama su tokiu santykių modeliu, moteris turėtų suprasti, kad iš tokio žmogaus neverta laukti palaikymo ir pagalbos. Kai kurioms moterims tai tinka. Jos gyvena mamos, kuri pagal pasą gailisi savo suaugusio vyro, bet nieko negauna mainais, vaidmenyje. Tačiau tuo pat metu jos patys dažnai skundžiasi, kad tokie santykiai joms netinka.
Gailestis suaugusiam vyrui iš tikrųjų yra jo poelgių pasekmių teisinimas. Tačiau suaugęs vyras moka prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Jam nereikia sakyti: „Brangusis, ne tu kaltas, kad sudaužei telefoną į sieną, tu tiesiog nerviniesi“ arba „Tai, kad iš tavęs atėmė vairuotojo pažymėjimą už taisyklių pažeidimą – ne tavo kaltė, tiesiog taip gavosi.” Taip galima pasikalbėti su vaiku, kad jį nuramintume, patekus į nemalonią situaciją. Bet vyras – ne vaikas.
Kai santykiuose moterys meilę, palaikymą ir priėmimą pakeičia gailesčiu, komforto tokiuose santykiuose tampa mažiau, o tai pirmiausia pajaučia pati moteris. Vyrui daug naudingiau parodyti, kad juo tikite ir jį gerbiate. O kai norisi jo pagailėti, paklauskite savęs: „Šito reikia mano vyrui, ar to norisi man pačiai?”
