Ištekėti už pirmo pasitaikiusio

Nemanau, kad kas nors iš jūsų atsivertė šį tekstą su mintimi: “O! Tai apie mane!” Vargu ar taip pagalvojote. Greičiausiai nugalėjo smalsumas: “Kokia gi čia moteriškė taip pasielgė?!”

Bet jeigu turite daug klausimų ir pretenzijų savo vyriškiui: “Kaip jis drįsta taip elgtis? Kodėl aš stengiuosi dėl mūsų santykių, o jis – ne? Jis manęs tarsi negirdi ir nesupranta,,, Jis nuvertina mano jausmus…”, tai greičiausiai toji moteriškė – jūs ir esate.

Tik pasakose princesėms pašėlusiai sekėsi. Pamenate? “Atiduosiu tave į žmonas pirmam, kuris pasibels į pilies vartus” Pasibelsdavo koks nors driskius ar piktadarys, o paskui, pasakos pabaigoje, paaiškėdavo, tad tai princas. Nors, teisingumo dėlei, verta pažymėti, kad visos pasakos baigiasi pačioje įdomiausioje vietoje: “Ir gyveno jie ilgai ir laimingai”. O kaip ten jiems iš tikrųjų gyvenosi – niekas nežino.

Šiuolaikinėms merginoms sekasi žymiai prasčiau. Ir dabar tasai “ištekėsiu už pirmo pasitaikiusio” skamba šiek tiek kitaip: “Aš jį pati sau susikursiu ir persidarysiu iš to, ką gausiu”.

Labiausiai paplitusi klaida renkantis partnerį, manau, yra tasai rinkimosi skubotumas. Iš vienos pusės, šiandien mažai kas tiki, kad įmanoma “prisitrinti” vienas prie kito, pamilti jau santuokos eigoje. Tačiau lengviau nuo tokio skeptiškumo nepasidaro, netgi priešingai, sprendžiant iš labai nemalonios skyrybų statistikos.

Atsidavusi jausmams, mergina labai retai susimąsto apie žemiškus dalykus. Ar galėsiu aš, ar galėsime mes ištverti drauge visus sunkumus? Ar pakankamai mes vienas kitam tinkame, kad įveiktume tas kliūtis? Ar esu pasiruošusi susitaikyti su jo trūkumais, ir apskritai – ar aš ką nors žinau apie jo trūkumus?

Gyventi teks juk su visai kitu žmogumi, ne su tuo, kokiu jūs jį laikote pirmaisiais pažinties etapais, kai siautėja hormonai.

Pasisotinti emocijomis yra tiesiog būtina ir labai puiku, kad mūsų organizmai veikia būtent taip, suteikia mums tokią galimybę, susipažinus su partneriu. Tačiau toliau gyventi teks su realiu žmogumi, o ne su tuo vaizdiniu, kurį nupiešė jūsų hormonų įaudrinta vaizduotė.

Juk taip norėjosi kuo greičiau tapti mylimąja, pameni?

Ir šito siekdama, sutikusi tą, nuo kurio suplazdėjo drugeliai pilve, moteris neretai padaro klaidą. Atrodo, kad jaučiant tokia ryškias emocijas, nebaisios jokios problemos ir viską gausis ištverti.

“Racionalumas, sveikas protas, pragmatizmas…” – kvailystė, banalybė, nuobodybė, bjaurastis. Ar esama visam tam vietos mano stebuklingos meilės šventovėje?

Manau, kad taip, esama. Teisingą sprendimą priimti žmogus gali tik sąmoningai, naudodamasi protu.

Ar kada susimąstėte, kaip jūs renkatės ir kaip priimate sprendimus? Kuo vadovaujatės?

Pamąstykite, kad paskui nereikėtų užmaskuotai, pačiais įvairiausiais įmantriais būdais signalizuoti partneriui: “Man buvo reikalingas princas, mėginau jį tavyje įžvelgti, dėl to būk malonus – atitik šitą mano lūkestį!”

Netekėkite už pirmo pasitaikiusio.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *