Jeigu taip atsitinka, ji paprasčiausiai pavirsta, atleiskite už išsireiškimą – „boba”. Be to, pati moteris labai retai pastebi šią savo transformaciją. Priešingai, jai atrodo, kad ji tapo kieta ir stipri, taip pat sėkminga ir savarankiška. Tačiau aplinkiniai ją mato visai kitaip. Ar galima to išvengti?
Štai šio labai destruktyvaus moteriško proceso požymiai:
Labai norisi komanduoti
Netgi ten, kur iš principo galima ir nutylėti… Eilėje prie prekybos centro kasos tokios bobelės pradeda pirmosios rėkti kad atidarytų antrą kasą. Transporte jos reikalauja užleisti vietą septynerių metų berniukui, kitaip „kūdikis tuojau nualps”. Jos aršiai reguliuoja viešąją tvarką bet kokioje eilėje.
Paprasčiau kalbant, jos visose situacijose – „už teisybę ir tvarką”.
Aš netikėtai aptikau savyje jau prasidėjusį virtimo bobele procesą vienoje valdiškoje įstaigoje. Žmonės buvo susigrūdę prie langelio, aš jiems pradėjau kažką rėkauti, kad įvesčiau tvarką, kol viena močiutė manęs „nenusodino”. Štai tada ir supratau, kad kažką reikia skubiai keisti.
Norisi viską kontroliuoti
Prasideda nuoširdus domėjimasis viskuo, ką daro ir kalba kiti žmonės (tai normalu tik tuo atveju, jei kalba eina apie jūsų mažus vaikus). Atsiranda valdingumas, kitaip sakant, tavo reikalavimai turi būti įvykdyti tučtuojau ir nepriekaištingai. Niekas niekur negali vėluoti, kiekvienas turi vykdyti savo pareigas ir pažadus.
Jei taip neatsitiks, pretenzijos „nusikaltėliams” drebiamos į veidą nedelsiant, labai kategoriškai ar netgi grubiai. Aplinkiniai pamažu nuo tokio moters elgesio ima jausti šleikštulį.
Norisi visus smerkti
Pasaulis darosi labai netobulas, ypač žmonės. Visi viską daro ne taip. Smerkimas gali būti atviras – pastabų, įžeidimų forma. Arba jį galima užmaskuoti kaip gerą patarimą, kuris dažnai prasideda fraze: „Suprask, aš gi tau linkiu gero, todėl neįsižeisk”.
Tuo pačiu metu veido išraiška gali būti labai susirūpinusi, balsas švelnus ir įtaigus, kartais net sunku įsivaizduoti, koks šios moters viduje verda neapykantos vulkanas.
Kadangi pasaulis nebėra vertas, kad reikėtų į jį atsižvelgti, galima dėvėti ne tai, kas gražu, o tai, kas patogu
Atsiranda keisti apdarai, batai, kažkokie keisti maišai ar krepšiai vietoje rankinių, kad nereikėtų pirkti papildomo maišelio prekybos centre. Ir, savaime suprantama, kelnės – kaip vyraujantis garderobo elementas. O taip pat „kirpėjų meno viršūnė” – labai trumpos šukuosenos.
Kosmetika atrodo kaip kažkas nereikalingo. Svarbiausia – „natūralumas”. .
Ateina kritinis momentas, kai vyrai nustoja reaguoti į tokią bobelę kaip į moteriškos lyties atstovę
Jie nustoja joms atidarinėti ir prilaikyti duris, nebesiūlo panešti sunkių nešulių, nustoja padėti buityje. Jeigu tai šeima, vyras pradeda vengti intymių santykių ir ima slapstyti atlyginimą.
Tokia moteris pradeda sau įrodinėti, kad iš principo moka ir gali absoliučiai viską: pati sukasti pusės hektaro daržą, prikalti lentyną, „nes neįmanoma prisiprašyti”, išklijuoti tapetus ne prasčiau už profesionalius statybininkus. „Bobelės” labai nemėgsta moterų, kurios „sėdi ant sprando ir nieko neveikia”.
Šį procesą galima ir būtina sustabdyti bet kuriame etape. Bet kuri moteris instinktyviai moka atsipalaiduoti, pasirūpinti savimi ir palaikyti save puikioje formoje. Svarbu savęs neišduoti, o pradėti visa tai daryti.
