Labai dažnai po skyrybų moterų pokalbiuose tenka nugirsti frazes: „Aš jam geriausius savo metus paaukojau” arba „Pašvenčiau jam savo gyvenimą, kad tik jam būtų viskas gerai”. Kai moteris visiškai pasišvenčia vyrui ir pamiršta save bei savo poreikius, tokios santuokos pasmerktos žlugti. Priprasdami prie totalaus rūpinimosi vyrai praranda susidomėjimą jumis kaip moterimi – silpna, švelnia, kuriai reikalinga meilė ir pagalba.
Kodėl taip atsitinka?
Kiekviename vyriškyje gyvena vaikas, kurį vaikystėje mylėjo, lepino ir saugojo mama, močiutė, auklėtojos. Dėl to, jeigu įjungsite rūpestingos mamytės režimą, vyras vėl pasijunta vaiku, likimo numylėtiniu, kuris naudosis jūsų gerumu, gaus jūsų meilę ir rūpestingumą, praktiškai nieko neduodamas mainais. Prie tokio gyvenimo vyras pripranta labai lengvai ir greitai. Moterį iš pradžių tai irgi tenkina, juk jai genetiškai užprogramuota kuo nors rūpintis (jei ne vaikais, tai vyru, jei nevyru, tai namų augintiniu).
Tačiau ateina momentas, kai moteriai kyla noras, jog jai padėtų, palepintų , vertintų, tik vyrui šito nereikia, jis atsipalaidavo ir kaifuoja nuo tokio gyvenimo. Ir tada moteris iš mylinčios ir rūpestingos mamytės pavirsta „tarka”, užpykusia ant visų pasaulio vyrų, kad jie naudojasi jos gerumu.
O kas dėl to kaltas?
Teisingai – pati moteris ir kalta. Ji savanoriškai užsikrovė sau ant kupros didžiąją dalį buitinių pareigų (jeigu ne visas), sprendžia už vyrą daugumą klausimų ir netgi sprendžia, kuo vyrą aprengti ir kur jam eiti.
Sunku apčiuopti tą ribą ir jos neperžengti – kai vyrui išties reikia jūsų pagalbos, ir kai jūs pati imate spręsti, kas ir kaip jam bus geriau. Pradėdama smukti į rūpestingos mamytės vaidmenį, užduokite sau klausimą: argi jūs, tekėdama, svajojote būti rūpestinga aukle, aukojančia savo pačios norus ir poreikius? Vargu. Mūsų svajonėse vyras visada mylintis ir rūpestingas, pasirengęs vardan mūsų kalnus nuversti.
Ką daryti?
Kad šios svajonės taptų realybe, tiesiog prisiminkite, jog esate silpna moteris ir išmokite mylėti save būtent tokią. Nereikia pulti spręsti problemų už vyrą, juk būtent tokiu elgesiu moterys slopina vyro norą apskritai kažką daryti.
Stenkitės palaipsniui gražinti vyrui atsakomybę už save pačią, šeimą, priimtus sprendimus, perleiskite jam dalį buitinių pareigų. Prireiks, žinoma, laiko, kantrybės ir jėgų, tačiau rezultatas to vertas.
Skirkite daugiau laiko sau, kad galėtumėte pasijausti patenkinta ir laiminga. Turite būti visada patraukli, tačiau tai sunkus uždavinys kasdien skalbiant, tvarkantis, gaminant valgyti. Atminkite, kad tvarkymasis niekur nuo jūsų nepabėgs, skirtingai nei vyras. Vyro susidomėjimą jumis galima palyginti su atspindžiu veidrodyje.
Kitas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį – jūsų bendravimas. Paanalizuokite, kokius jausmus jums kelia bendravimas, ir koks rezultatas.
Pavyzdžiui, jei dažnai baratės, jaučiatės pažeminta ir įskaudinta, turėkite galvoje, kad dėl kiekvieno konflikto kaltos abi pusės, todėl, užuot pykusios, geriau pasistenkite išsiaiškinti susiklosčiusios situacijos priežastis. Galite nustebti, išsiaiškinusi, jog toji priežastis – jūs pati, kadangi atsisakėte savo gyvenimo ir pašventėte jį vyrui, užsikrovusi sau svetimas vyriškas pareigas ir problemas.
Suradus nesutarimų priežastį, galima išvengti daugybės problemų.
Bet kurioje situacijoje prisiminkite, kad esate už vyro, kaip už mūro sienos. Jis – vadas, jam ir daugiausia atsakomybės. O jūs jį palaikote ir įkvepiate.
