Yra moterų, kurios būtent taip apie save ir galvoja: „susikaupk, suimk save į rankas, nebūk mazgotė” – ir dirba iš paskutinių jėgų, nes pasikliauti galima tik savimi – būtent taip jos mąsto ir būtent pagal šį principą gyvena. O mintys ir žodžiai, kaip žinia, yra energija, kuri mus labai stipriai įtakoja.
Paskui, laikui bėgant, tokios moterys netgi pradeda atrodyti ir rengtis labiau kaip vyrai, nei moterys. O dar gali kūprintis, tartum slėpdama savo krūtinę, visa tai darydama pasąmonės lygmenyje, kadangi šiame lygmenyje ji save labiau suvokia „kietu vyruku”, nei moterimi.
Žinoma, tai atsispindi ir santykiuose. Iš pradžių ji bandys perlaužti, sugniuždyti vyrą, priversti jį paklusti, pasikiš po padu, o paskui, jei viskas gausis, moteris jau su palengvėjimu toliau aimanuos, kad viskas laikosi ant jos, kad iš tokio vyro – jokios naudos, tokiu elgesiu dar labiau gniuždydama ir žlugdydama vyrą ir artindama šių santykių krachą, kad paskui galėtų ramia širdimi pasakyti: „aš taip ir žinojau, kad viskas tuo baigsis, juk normalių ir stiprių vyrų šiandien ir dieną su ugnimi nesurasi…”
Jeigu pasitaikys vyras, kuris jos bandymams jį sulaužyti nepasiduos, toliau galimi du variantai: arba moteris pati jį paliks, pavyzdžiui, dėl to, kad „jis pernelyg man vadovauja, neleidžia būti savarankiška ir negerbia kaip asmenybės”, arba jai pagaliau pavyksta atsipalaiduoti, pasikliauti vyru ir pagaliau leisti sau prabangą būti moterimi. Ir tai, beje, visiškai nereiškia, kad ji nustos būti savarankiška, anaiptol.
Dabar moteris paprasčiausiai žino, kad ji daugiau nebe viena, o štai santykiuose dabar yra tik vienas vyras, ir jis – jos partneris, o ne ji pati sau partnerė, štai ir viskas. Meilė – tai kai esama saugumo ir nėra baimės, nėra grėsmės iš partnerio pusės pojūčio. Kai nebėra baimės būti nemaloniai, pernelyg silpnai, pažeidžiamai ar nesuprastai ir dėl viso to – atstumtai.
Meilė – tai kada vaidmenys nesusimaišo tarpusavyje, kai kiekvienas žino, kas jis yra ir nenori tapti kuo nors kitu ar susikeisti vaidmenimis. Kai jums komfortiška ir ramu būti drauge, ir lygiai taip pat koja kojon žengia aistra, drauge su pagarba vienas kitam.
O svarbiausia, kai santykiuose jaučiate vienas kito poreikį. Kai galite ir patys, atskirai su viskuo susitvarkyti, išsaugant savo asmenybę, unikalumą, netgi sustiprinant jį, ir tuo pat metu judu abu sąmoningai renkatės vienas kitą ir norite būti drauge. Štai taip viskas ir veikia.
