Kai sūnus auga be tėvo. Vyriškas požiūris

Dažnai klientės, kurias paliko vyrai, auginančios vaikus vienos, bando įtikinti mane, kad vyras vaiko auklėjimui ne taip labai jau ir reikalingas. Jeigu moka alimentus – viskas gerai. O kai paklausiu, kokiu jūs auklėjate savo sūnų, man atsako kažką panašaus į: “Jis neturi slėpti emocijų, neturi veltis į įvairias istorijas ir peštynes, jam neturi nieko trūkti…” Dabar gi atseit kiti laikai, ir istorijos apie tikrą vyriškumą pasitraukė į praeitį.

Ir tada aš klausiu: “O štai jūs, kai buvote mergaitė, apie kokį vyriškį svajojote?” Paprastai po to seka ilga tyla.

O ir apklausos rodo, kad svarbiausios vyriškos savybės moterų akimis žvelgiant yra ryžtingumas ir charakterio tvirtumas, sugebėjimas daug uždirbti.

Iš kur atsiranda “vyriškos savybės”?

Būtent iš tėvo, kuris vaikui yra vyriškumo pavyzdys šeimoje, būtent tėvas suformuoja sūnui “tėvo etaloną”. Ir visai nebūtina, kad tėvas fiziškai dalyvautų auklėjimo procese. Kaip pavyzdį galima paminėti pokario vaikų kartą, kurios atstovai tapo pakankamai sėkmingais žmonėmis. Nes visi jie tikėjo, kad jų tėvas yra didvyris, paguldęs galvą mūšio lauke ir nugalėjęs priešą, apgynęs tėvynę. Žvelgiant tokiu aspektu, motinos, kurios pasakoja vaikams apie “tėtį kosmonautą”, nors tasai tėtis sėdi kalėjime, neatrodo tokios jau kvailos.

Gaila, bet daugumą skyrybų mūsuose lydi masė negatyvių emocijų, kurių dalis, tegu ir nesąmoningai, išliejamos ant vaiko.

O kartais ir visiškai sąmoningai mama aiškina prie jos besiglaudžiančiam sūnui: “Tavo tėtis – išgama, jis mus metė”. Ar dar blogiau: “Tu – mano geriausias vyras”. Jei tėtis dukrai pasakytų, kad ji yra “jo geriausia moteris”, kaip manote, ką apie jį pagalvotų aplinkiniai? Beje, moterys neretai ima lieti visą savo negatyvą būtent ant sūnaus, tokiu būdu keršydamos už sūnaus tėvo poelgius.

Vaikas tokiais atvejais ima laikyti tėvą išdaviku, pyksta ant jo, kaltina. Vadinasi, pyksta ir kaltina visa tai, kas yra vyriško jame pačiame. Visiems laikams paneigia savo vyriškumą.

Kas laukia be tėvo augusio sūnaus

Jis jau nebeturės to moterų taip geidžiamo charakterio tvirtumo ir ryžtingumo, nesugebės išsikelti tikslų ir jų siekti, jis nekovos už savo interesus. Ir tai pasakytina ne tik apie peštynes gatvėje, bet ir apie kovą su gyvenime iškylančiomis kliūtimis – karjera, verslas ir t.t. O tai ir yra tasai žymusis “sugebėjimas uždirbti pinigų”. O taip pat kalba eina ir apie vidinę kovą – su savo baimėmis, abejonėmis, kurių pakanka kiekvienam. Taip pat gali trūkti sugebėjimo susikoncentruoti, vidinės disciplinos – savybių, kurios būtinos, siekiant išties svarbių tikslų.

Nemokėdamas būti vyru, jis gali supainioti lytims būdingus vaidmenis, tūpti moteriai po padu, nemokėdamas prisiimti sau atsakomybės, gali pasprukti iš šeimos, gimus vaikui. Ir tokios istorijos kartojasi iš kartos į kartą.

Ką gali padaryti mama

Visų pirma jai būtina suprasti, kad vyrą vyru padaryti gali tik vyras. Reikia susitaikyti su tėvu. Ne tam, kad susigrąžinti santykius, o tam, kad tėvas dalyvautų sūnaus gyvenime. Suprantu, kad tai sunku ir skausminga, bet juk dėl vaiko motina būna pasiruošusi paaukoti žymiai daugiau.

Jei tėvas nenori ar negali susitikinėti, vertėtų pasistengti suformuoti sūnui teigiamą tėvo paveikslą. Sunku? Suprantu… Bet juk ne šiaip moteris su tuo vyru gyveno, pagimdė nuo jo sūnų, juk buvo jame pačiame ir bendruose santykiuose kažkas gero. Bandymai pakeisti sūnui tėvą kitu dėdule, jei vaikas jau nebe mažas, dažniausiai geruoju nesibaigia.

Reikia pasistengti, kad berniuko gyvenime būtų vyriškių, iš kurių jis galėtų imti pavyzdį, kaip tapti tikru vyru. Galbūt tai bus dėdė, galbūt – senelis. Galbūt kokia nors vyriška sporto šaka ir geras treneris.

Ką gali padaryti pats sūnus

Kartais žmogus suvokia šią problemą jau suaugęs. Ir tenka kažko pačiam imtis.

Pasistenk sureguliuoti santykius su tėvu. Ir nebūtinai realybėje. Svarbiausia tai padaryti pačiame savyje. Galima pamėginti daugiau sužinoti apie jo gyvenimą. Surasti kažką tokio, už ką jį galima gerbti. Suprasti priežastis, kodėl jis taip pasielgė ir priimti tai.

Įsivaizduok, kokiu vyru tau pačiam norėtųsi būti. Susirask mokytoją, trenerį, pavyzdį, koks turi būti tasai tikras vyras, tavo manymu ir pasistenk perimti iš jų tau reikalingus bruožus.

Pasistenk susirasti savi tikslą, savo kelią ir eik juo, įveikdamas barjerus, vidinius ir išorinius, patirdamas nesėkmes, bet galiausiai pasiekdamas sėkmę. Būtent tai padidina pasitikėjimą, suteikia jėgų, ryžto, charakterio tvirtumo – viso to, kas paverčia berniuką vyru.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *