Labai svarbu suprasti: aukos pasirinkimas retai būna atsitiktinis ar logiškas. Tai sudėtingas grupinis procesas, kuriame kaltė visada tenka agresoriams ir sistemai, kuri leidžia patyčias, o ne aukos ypatumams.

Atpirkimo ožys“ susirandamas, siekiant suvienyti ir glaudžiau sutelkti grupę

Dažnai grupė pasąmoningai ieško asmens, ant kurio galima išlieti bendrą įtampą, baimę ar agresiją. Susivieniję prieš vieną, visi kiti jaučiasi „normalūs“ ir stiprūs. Tai greitas, tačiau bjaurus būdas sukurti vienybės ir susitelkusios komandos iliuziją. Atstumtasis atlieka „žaibolaidžio“ vaidmenį grupės problemoms iškrauti.

Mušama į tai, kas ryškiausiai išsiskiria ir krinta į akį

Grupė siekia suvienodėjimo, kad niekas iš jos neišsišoktų. Todėl taikiniu dažniausiai tampa tas, kuris kuo nors išsiskiria:

• išvaizda: akiniai, svoris, ūgis, plaukų spalva.
• elgesys: „moksliukas“, „tylenis“, „verksnys“, „kerėpla“ sporte.
• socialinis statusas: varginga/turtinga šeima, kita tautybė.

Svarbus patikslinimas: pati ypatybė yra viso labo tik pretekstas. Priežastis – grupės netolerancija bet kokiems skirtumams.

Provokuoja ne aukos silpnumas, o pažeidžiamumas ir nesugebėjimas duoti atkirtį

Agresoriai, tarsi plėšrūnai, instinktyviai nuskaito aplinką, ieškodami tų, kurie neduos atkirčio. Pagrindiniai aukos požymiai:

• nepasitikinti kūno kalba: nuleista galva, susikūprinimas, bėgiojantis žvilgsnis.
• nenuspėjama reakcija: lengvai susijaudina, verkia, bijo. Visa tai – puikiausias kuras patyčioms.
• palaikymo stoka: vaikas neturi patikimų draugų kolektyve, kurie užstotų jį. Būtent vienišiai dažniausiai tampa taikiniu.

Dažnai tai būna „paveldėtas“ vaidmuo

Jeigu klasėje jau susiformavo patyčių kultūra ir yra nusistovėjusi „atstumtojo“ rolė, grupė nesąmoningai ieškos naujo žmogaus šiam vaidmeniui, jei senasis išeis. Nauja auka nebūtinai bus panaši į ankstesniąją. Grupei tiesiog labai būtinas šis elementas savo hierarchijai palaikyti.

Vaikas gali tapti taikiniu iš pavydo

Tai atrodo paradoksalu, bet kartais patyčios prasideda dėl to, kad kažkas yra geresnis: talentingesnis, sėkmingesnis moksluose, gražesnis, turtingesnis. Tokiu būdu grupė bando jį „suvienodinti“ su savimi, nusitempti žemyn iki savo lygio, kad sumažintų savo nerimą ir nepilnavertiškumo jausmą.

Iniciatoriumi visada tampa ne visa grupė, o jos lyderis (arba nedidelė grupė)

Kiti patyčių dalyviai skirstomi į:

• persekiotojus: tuos, kurie aktyviai remia lyderį.
• stebėtojus: daugumą, kuri tyli ir nieko nedaro iš baimės tapti sekančia auka.

Stebėtojų tylus pritarimas – pagrindinis agresoriaus išteklius. Be tokio grupės narių pasyvumo patyčios neįgytų tokio masto.

Pagrindinė išvada, kurią reikia paaiškinti vaikui

Jeigu tapai patyčių auka – tai ne tavo kaltė. Tu paprasčiausiai tapai tuo, kurio sąskaita grupė sutelkė savo pastangas įsitvirtinti. Tavo ypatumai – ne priežastis, o tik pretekstas.

Problema visada slypi tame, kuris tyčiojasi ir pačioje sistemoje, kuri tai leidžia.

Šių mechanizmų suvokimas padeda nustoti kaltinti save ir pažvelgti į situaciją kaip į sisteminę problemą, kurią pirmiausia turi spręsti suaugusieji.

.