Žinoma, ne tik nuo mūsų priklauso, kokia asmenybė išaugs iš mūsų vaiko. Tačiau jo charakterio pamatus deda tėvai ir jie tikrai turi galios iš vaiko išauginti tikrą optimistą, užtenka prisiminti keletą taisyklių.
Stop perfekcionizmui
Nė vienas iš mūsų neprivalo (o ir negali) visko daryti tobulai. Vaikas iš tiesų – kaip plastilinas, ir nuo mažų dienų jis iš visų jėgų stengiasi pradžiuginti tėvus ir tapti geriausiu iš geriausių.
Tačiau tai neteisinga strategija. Visi mokomės iš klaidų ir svarbu suprasti, kad jos yra ne mažiau svarbios, nei pergalės. Jei kažkas nepavyko idealiai, reiškia, buvo gauta pamoka. Laikydamasis tokio požiūrio, vaikas bus tikras, kad pralaimėjimų nereikėtų bijoti, ir be jokios išankstinės baimės imsis bet kokių veiklų. Juk jis bet kokiu atveju bus nugalėtojas.
Alternatyvos ieškojimas
Jeigu kažkas nesiseka, nereikia vaiko prievartauti. Taip jis išmoks tik to, kad gyvenime esama sunkių įsipareigojimų, kurių niekaip negalima apeiti. Ten, kur galima surasti alternatyvą – ieškokite jos, o dar geriau – leiskite pasirinkti pačiam vaikui.
Na ir kas, jei dukra nori būti krepšininke, o sūnus – šokėju? Tik suvokimas, jog pasirinkimas įmanomas ir paties pasirinkimo teikiamas malonumas gali įskiepyti žmogui optimistišką požiūrį į gyvenimą.
Pusiau pilna stiklinė
Bet kurioje vaikui sudėtingoje situacijoje padėkite jam atlikti pratimą „pusiau pilna stiklinė” arba „taip, tačiau…” Pametė savo mėgstamą žaislą? Tačiau galbūt jį rado kažkas, kam jo reikia labiau, o jūs netrukus turėsite naują. Gavote prastą pažymį? Ką gi – kaip nustebs visa klasė, kai kitą kartą visiems parodysite, kaip iš tikrųjų pajėgiate išmokti pamoką.
Kiekvienoje situacijoje, dėl kurios vaikas nusimena, ieškokite teigiamų aspektų ir įtraukite jį į šį žaidimą.
Asmeninis pavyzdys
Kad ir ko mokytume savo vaikus, jie seks mūsų pavyzdžiu. Kiekvieną kartą, kai norisi paniurzgėti ar pasiskųsti gyvenimu vaiko akivaizdoje, turėkite galvoje, kad jis būtent iš jūsų ims požiūrio į gyvenimą pavyzdį.
Mažiau hiperglobos
Mes visi bijome pavojų, kurie tyko vaikų šiame pavojingame pasaulyje. Bet jeigu norite, kad vaikas užaugtų optimistu, sulėtinkite tempą. Kiekvieną kartą, kai pasakojate apie pavojų, kuris jo laukia vaikų aikštelėje, parke, ir apskritai už namų durų, jūs atkertate jį nuo drąsaus scenarijaus, priartindami prie neurotiko scenarijaus.
Dauguma mamų ir tėčių baimių niekada neišsipildys, o pasitikėjimo visiškai pakanka, kad vaikas būtų perspėtas apie bazinius pavojus. Visa kita tegu sužino pats. Iš tokių vaikų ir išauga drąsūs, užtikrintai žvelgiantys į ateitį žmonės.
