Kas yra vaikui mama? Mylimas, geras, švelnus ir rūpestingas žmogus. Mama ir nuo bėdų apsaugos, ir papriekaištaus, jeigu reikia, ir paguos beviltiškumo akimirkomis.
O ką daryti, jei mama ne tokia? Ne ta, kuri bučiuoja nusibrozdintas alkūnes, ne ta, kuri skaito prieš miegą pasakas ir dalijasi su sūnumis ir dukromis tiek džiaugsmu, tiek skausmu?
Yra pakankamai daug istorijų, kuriose motinos demonstruoja visiškai kitokį požiūrį į vaikus, kur žiaurumas eina koja kojon su perdėta meile.
Pateiksiu keletą pavyzdžių.
Įsivaizduokite situaciją: gyvena sau mama ir dukra. Iš šalies pažvelgus – viskas puiku. Motina savo mergaitę myli visa širdimi. Tačiau yra vienas „bet“. Gimdytoja nelaiko savo dukros dukra.
Mažylei ji yra greičiau paguoda, draugė, kuriai galima išpasakoti savo bėdas, išlieti ant vaiko galvos nesutarimus su vyru, sunkumus darbe ir kitas problemas. Kas belieka dukrai? Palaikyti, guosti, būti motinai atrama.
Arba kitas pavyzdys. Šeimoje auga berniukas. Jo nelepina, neguodžia, su juo nesidalijama džiaugsmais ir liūdesiu. Atvirkščiai, už kiekvieną žingsnį jis yra baramas, smerkiamas, kritikuojamas.
Kita mama nerėkia ant dukters, nekritikuoja, o iš karto pereina prie veiksmų, apdovanodama vaiką antausiais ar kuo nors dar baisesniu.
O kiek yra istorijų apie pažeminimus, kur viena iš nuolatinių frazių yra: „tu niekam tikęs/tikusi“ arba „tu niekada nieko nepasieksi“.
Abejingumas, beribė kontrolė, emociniai svyravimai, kai vaikas vieną akimirką yra karštai apkabinamas, o kitą – atstumiamas ir aprėkiamas – visa tai yra traumuotos mamos požymiai.
Kas yra traumuota motina? Dauguma mokslinių šaltinių apibrėžia, kad motiniška trauma perduodama iš šeimos į šeimą ir paliečia, kaip taisyklė, dukras.
Nors skausmingi ir sudėtingi santykiai su mama daro įtaką ir sūnų ateičiai. Berniukai, būsimi vyrai, patyrę trauminę sąveiką su motina, suaugę jaučiasi nepasitikintys, neturi ambicijų, jiems sunku pasitikėti kitais. Rezultatas – vienatvė, nesugebėjimas su kuo nors susidraugauti, jausmas, kad negali daryti įtakos savo paties gyvenimui.
Mergaitės, užaugusios tokiomis sąlygomis, tampa priklausomos nuo aplinkinių pritarimo, dažnai patenka į smurtines šeimas, bijo fizinio artumo, nemoka kontroliuoti emocijų.
Trumpai tariant, skausmingi, sudėtingi santykiai su mama veda žmogų, nesvarbu, ar tai vyras, ar moteris, prie neigiamų pasekmių, iš kurių nėra lengva išbristi.
