Nežinia kodėl daugelis moterų įsitikinusios, kad palaikymas vyrams nereikalingas. Nesu šios idėjos šalininkė ir manau, kad palaikymo sunkią minutę reikia visiems žmonėms, nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties.
Moterys pripratusios prie gyvenimiškų problemų ir atkakliai jas sprendžia. Be to, sociumas atleidžia moterims jų nedideles silpnybes ir nesėkmes. Vyrai gi dažniausiai negali susitaikyti su pralaimėjimu. Dar daugiau, jiems atrodo, kad visi aplinkui pastebi jų silpnybes ir dėl to ima tiesiog panikuoti. Tokiais momentais vyrams kaip niekada reikalingas mylimos moters palaikymas.
Nuo vaikystės berniukai auklėjami griežčiau nei mergaitės. Jiems nuolat primena, kad vyrai neverkia, vyrai negali kentėti, vyrai privalo būti stipriais. Užaugę su tokiomis nuostatomis, vyrai išties viską laiko savyje. Dėl ko kaupiasi vidinis negatyvas, o tai ne pačiu geriausiu būdu atsiliepia ne tik santykiams šeimoje, bet ir vyro sveikatai.
Norint suprasti, kaip palaikyti mylimą vyrą, reikia surasti kelią ne tik į jo širdį, bet ir į pojūčius. Išmintinga moteris visada supras, kad jos antrai pusei kažkas atsitiko. Palaikymas neturi apsiriboti ašarų šluostymu, jūs ne mamytė, o jis – ne penkiametis vaikigalis. Jūs turite duoti suprasti, jog kad ir kas atsitiktų – jūs visada jo pusėje, jūs greta jo ir džiaugsme, ir skausme.
Labai dažnai darbe vyro patiriami nemalonumai veda į tarpusavio nesupratimą, o pasitaiko, kad dėl to ir šeimos išyra. Žinau vieną tokią šeimą. Viskas buvo gerai, kol vieną dieną į vyro įmonę neatvažiavo tikrintojai. Jie tikrino kiekvieną popierių, kiekvieną parašą, o jam teko atsiskaitinėti už visas jo darbuotojų padarytas klaidas. Namo vyras ėmė grįžti vėlai vakare, kartais apkaušęs (tekdavo vaišinti komisijos narius). Apie visa tai papasakojo žmonai, tačiau moteriškė, užuot palaikiusi vyrą, atėjus sunkmečiui, pradėjo kaltinti ir kelti skandalus.
Jam ištampė nervus darbe, jį tarkavo namuose, žmona kaltino, kad jis susirado kitą, nors jam net minčių tokių niekada nebuvo. Galų gale tarpusavio nesupratimas jį įveikė ir vyras išėjo iš šeimos. Atrodytų, kas čia sudėtingo: pamėgink suprasti, kas vyksta, pabūk švelnesnė, pagailėk, juk jam išties nelengva – ir viskas baigtųsi kitaip. Tačiau nesuprato, nepalaikė, dabar tupi viena. O kita nelabai jį mylėjo, o ir jis pats didelės meilės nejautė, tačiau palaikė sunkią minutę ir jis dabar su ja.
Kodėl moterys bet kokį pasikeitimą vyro elgesyje neišvengiamai traktuoja kaip „tu susiradai kitą”? Kodėl kai mums, moterims, pasikeičia nuotaika – tai reiškia tik viena: mums pasikeitė nuotaika, o štai jeigu vyras sugrįžo iš darbo susimąstęs, reiškia, susirado meilužę? O gal geriau būtų nekaltinti nebūtais, sufantazuotais dalykais, o palaikyti mylimą vyrą? Nereikia tardyti, kas negerai. Norės – pats papasakos. Geriau sukurkite visas sąlygas, kad bloga nuotaika kuo greičiau praeitų.
Sukurkite namuose jaukią atmosferą, pakvieskite vyrą į jo mėgstamos komandos rungtynes ar tiesiog nupirkite tai, apie ką jis seniai svajojo. Jūsų rūpestingumas ir nuoširdus, neapsimestinis dėmesys bus pačiu geriausiu palaikymu sudėtingais gyvenimo momentais.
