Kaip reiklumas griauna šeimas

Reiklumas – tai kategoriški ir perdėtai aukšti lūkesčiai iš savęs arba iš kitų. Kažkam ši savybė padeda siekti užsibrėžtų tikslų, o kažkam, priešingai – trukdo

Pavyzdžiui, taisyklė „aš privalau viską daryti idealiai“ dažnai duoda atvirkščią efektą, nes žmogus galiausiai apskritai nustoja ką nors daryti, nes juk „geriau nedaryti nieko, negu netobulai“. Tačiau visa tai – apie reiklumą sau.

O kaip perdėtas reiklumas įtakoja santuokinius santykius?

1) Aš maniau, kad mes susitarėme

Šeimoje reikalavimai formuluojami taisyklių forma. Pačios savaime taisyklės yra svarbi bet kurios šeimos gyvenimo dalis, jos daro šeimą žymiai stabilesne. Tačiau ne visos taisyklės yra „vienodai naudingos“: pavyzdžiui, jei taisyklės yra neaiškios, pernelyg abstrakčios ir ne iki galo suderintos tarpusavyje (vienas iš sutuoktinių tikisi, kad jų bus laikomasi, o kitas su jomis nesutinka), visa tai gali baigtis konfliktais.

2) Nejaugi neaišku?

Dar dažniau pasitaiko situacijų, kai sutuoktiniai apskritai nieko neaptarė, tačiau vienas iš jų turi lūkestį (= griežtą reikalavimą), kad partneris pats atspės, ką tiksliai reikia padaryti, kuriuo momentu padarys ir kokiu konkrečiu būdu. Tokias taisykles aš vadinu „nejaugi neaišku?!”

Ir tik pabandykite neatspėti, ką būtent reikėjo padaryti! Už tai būsite dosniai „apdovanoti“ – įžeidinėjimais, nekalbadieniais, sekso streikais, riksmais ir t.t. Ir tai ne šiaip bendravimo problema. Už partnerio reikalavimų būti suprastam be žodžių, kaip taisyklė, slypi emocinių poreikių tenkinimo vaikystėje deficitas. O norint išspręsti tokias problemas, papildomai gali prireikti individualios psichoterapijos.

3) Kiek galima kartoti?!

Trečiąjį taisyklių tipą galima būtų pavadinti – „Ne žingsnio atgal” arba „Kiek galima kartoti?!”

Šiuo atveju taisyklės yra sutartos, tačiau pernelyg griežtos, todėl irgi gali sukelti rimtą įtampą ir nesantaiką. Dažnai ši problema kyla šeimose, kuriose yra vaikų.

Paimkime, pavyzdžiui, tradicinę šeimą, kurioje sutuoktiniai susitarė, kad namuose būtų tvarkomasi kiekvieną dieną, o kartą per savaitę – organizuojamas generalinis valymas, ir tai yra žmonos atsakomybės sfera (realus atvejis iš mano praktikos). Nežiūrint į tai, kad ji dar užsako produktus 2 kartus per savaitę, kasdien užsiima maisto ruošimu, yra atsakinga už indų, drabužių švarą …

Vaiko gimimas tokioje šeimoje privers rinktis – arba mažinti švaros ir tvarkos standartus, arba perskirstyti pareigas tarp sutuoktinių. O greičiausiai teks daryti ir viena, ir kita. Kitas variantas – dalį funkcijų deleguoti kitiems žmonėms – auklės, ateinančios valytojos, močiutės ir t.t. Tačiau būkime sąžiningi – ne visos šeimos turi tokią galimybę. Gimus vaikui, žmona turės žymiai mažiau laiko, o jeigu šeima nereaguos į įvykusius pokyčius ir neperžiūrės taisyklių, šeimos sistema bus perkrauta, o susikaupusios neišspręstos problemos peraugs į visavertę krizę.

Pabaigai

Laikytis griežtų taisyklių – tai visų pirma, reiškia ignoruoti realybę ir nebūti pakankamai lankstiems, kad reaguotume į aplink vykstančius pokyčius. Susifokusavę į savo reikalavimus ir nepastebėdami pokyčių, jūs tikriausiai išvengsite kokių nors neteisingų žingsnių. Tačiau kaina, kurią teks sumokėti už tokį „aklumą“, gali būti pernelyg didelė. Ir atsakomybė už tai teks abiem sutuoktiniams – ir tam, kuris nepamatė problemos, ir tam, kuris viską matė, tačiau kentėjo.

Lanksčių jums taisyklių, darnių veiksmų ir realių lūkesčių!

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *