Santykiai gali būti laikomi sėkmingais ir turėti ateitį tik su viena sąlyga – jie reikalingi ir svarbūs abiem dalyviams.
Bet kokius santykius galima vadinti visaverčiais ir perspektyviais tik vienu atveju – kai jie yra svarbūs abiem. Jei vienas iš partnerių stengiasi, ieško kompromisų, investuoja emociškai ir daro viską dėl kito patogumo, bet mainais negauna tokio pat dalyvavimo – tokių santykių ateitis kelia abejonių.
Kokius tris požymius, aiškiai rodančius, kad jūsų santykiai neturi ateities ir jūs tik švaistote laiką, įvardijo psichologas Markas Traversas žurnale „Psychology Today“.
Ar turėtumėte su tuo susitaikyti, ar ieškoti ko nors tinkamesnio?
Psichologijoje egzistuoja sąvoka „asmeninis santykių standartas” – lūkesčių, principų, vertybių ir kriterijų rinkinys, kuriuo žmogus remiasi rinkdamasis partnerį. Kiekvienas žmogus turi savo įsivaizdavimą apie priimtiną ir nepriimtiną.
Jei šios sistemos laikomasi, santykiai vystosi harmoningai: abu partneriai paiso asmeninių ribų, domisi vienas kito poreikiais ir siekia abipusio tobulėjimo.
Kaip pabrėžia Traversas:
„Labai svarbu laikytis savo vidinių principų – būtent jie gina jūsų interesus ir nustato sveiką bendravimo modelį. Asmuo parodo, kaip su juo galima elgtis, ir taip suformuoja ribas, kas yra priimtina.”
Kai žmogus nuolat save nustumia į antrą planą, pamiršdamas savo poreikius dėl kito žmogaus komforto, tokiuose santykiuose nėra lygybės. O be jos nėra jokių šansų ateičiai.
Ženklai, kad santykiai neturi perspektyvų
Nuolat ieškote pasiteisinimų partnerio elgesiui
Tikėjotės vieno, o gavote ką kita – partneris elgiasi šaltai, savanaudiškai arba abejingai. Užuot išsiaiškinę situaciją ar nustatę ribas, jo elgesį aiškinate išoriniais veiksniais: pavargęs, neturi nuotaikos, „taip jau yra”.
Žinoma, lankstumas ir supratimas yra svarbūs, tačiau kai vienas asmuo sistemingai gludina aštrias briaunas, o kitas tuo naudojasi, nėra abipusiškumo.
Gyvenate viltimi, kad jis (arba ji) pasikeis
Tai labai dažni spąstai – tikėjimas, kad jūsų partneris „pasitaisys“, ‚supras‘, „užaugs“ arba pradės vertinti jūsų pastangas. Tokia viltis verčia jus toleruoti nepagarbą, nuvertinimą, emocinį šaltumą, o kartais ir apgaulę.
Tačiau tiesa yra ta, kad neįmanoma nieko pakeisti. Pokyčiai prasideda tik iš vidaus, nuo paties žmogaus nuoširdaus noro. Jūsų pasirinkimas – arba priimti savo partnerį tokį, koks jis yra, arba jį paleisti.
Tik jūs stengiatės išlaikyti santykius
Santykiai yra bendras darbas. Jei visos pastangos kyla tik iš vieno partnerio, jei iš kailio neriasi, kad „sureguliuotum”, „išlygintum”, „išlaikytum” – tai jau yra iškrypimas. Pernelyg didelės pastangos, nuolatinės nuolaidos, aukojimasis dėl kito gali ne tik jus emociškai išsekinti, bet ir nustumti į antrą planą jūsų pačių norus.
Psichologas pabrėžia: „Jei norite, kad jūsų gyvenimas būtų toks pat, kaip ir jūsų:
„Jei visą dėmesį skiriate kitam žmogui, pamiršdami apie save, tai kelias į perdegimą. Pradėkite rūpintis savimi, savo savigarba ir vidiniu komfortu. Tik iš sąžiningumo pozicijos galite kurti abipuse pagarba pagrįstus santykius.”
