Dažnai tenka išgirsti: „Na, kaip jis arba ji to nesupranta?! Tai juk taip akivaizdu!”

Labai dažnai esame linkę manyti, kad tai, kas akivaizdu mums (pavyzdžiui, „vyras turi padėti namuose”, „žmona turi sutikti sutuoktinį iš darbo, pagaminusi vakarienę” ir t.t.) turėtų būti lygiai taip pat akivaizdu kitiems. O kai aplinkinių elgesys neatitinka mūsų lūkesčių, mes įsižeidžiame ant jų, užpykstame, pradedame įtarinėti, kad jie turbūt turi kokių nors moralinių ydų ar kenkia sąmoningai („juk žinojai, kaip reikia, ir vis tiek nusižengei”). Prasideda konfliktai, priekaištai, peraugantys į barnius.

Susiformuoja užburtas ratas:

• Mes įsižeidžiame ir užpykstame;
• Pateikiame savo skundus pretenzijų forma (o kaip kitaip kalbėtis, jeigu jis tyčia viską daro?!);
• Dabar įsižeidžia partneris;
• Ir sugrąžina mums pasipiktinimą savų pretenzijų pavidalu…

VISKAS! Mums ne tik nepavyko pasiekti norimo santykių pagerėjimo, mes tik dar labiau viską sugadinome, patys to nepastebėdami ir suversdami absoliučiai visą kaltę kitam žmogui.

Deja, nėra nieko toliau nuo tiesos už idėją, kad žmogaus logika gali judėti tik tais pačiais keliais, kad visi žmonės neišvengiamai privalo padaryti tas pačias išvadas („Visi protingi žmonės galvoja vienodai” – kaip kartą išsireiškė vienas mano pažįstamas). Žmonių mąstymo būdai toli gražu nėra tokie nekintami kaip fizikos ar matematikos dėsniai!

Taigi, jūs turite tam tikrą nemalonią situaciją su partneriu, draugu/drauge, kolega, giminaičiu, ir norėtumėte tai aptarti. Kaip jūs tai padarysite? Mes jau įsitikinome, kad priekaištai ir pretenzijos neveikia. Ir net tais atvejais, kai priekaištai duoda norimą efektą, jie vis tiek išlieka itin neekologišku bendravimo būdu, turinčiu ilgalaikį negatyvų poveikį, kuris žymiai pranoksta gautą iš jų naudą.

Tai kaipgi teisingai sudėlioti pokalbį? Štai keletas paprastų sprendimų:

Pirma. Jei apsisvaidymas nemaloniais žodžiais jau prasidėjo, geriau atidėti pokalbį ir pratęsti po kurio laiko ramioje atmosferoje. Neigiamas emocinis fonas neskatina tarpusavio supratimo.

Antra. Nenaudokite kaltinimų ir priekaištų kalbos! Tokia taktika pasieksite tik viena – partneris stos į gynybinę poziciją. Ir net jeigu jis ar ji ir supranta širdies gilumoje, kad klysta, banalus išdidumas paskatins žmogų ginti savo teisumą, nes dabar kalba eina jau apie elementarią savigarbą.

Trečia. Papasakokite žmogui apie jus neraminančią situaciją (ar situacijas) ir apie tai, kaip jūs dėl to jaučiatės (SVARBU: būtent jaučiatės, pavyzdžiui, „esu nusiminusi/įskaudinta”), vengiant neigiamų vertinimų partnerio adresu.

Ketvirta. Atvirai pasakykite, ko jums norėtųsi. Išreikšdami savo norus, susijusius su artimo žmogaus elgesiu, taip pat turėtumėte vengti kaltinimų ir pasirinkti konkretesnes formuluotes (pvz., „Norėčiau, kad daugiau padėtum namuose. Man sunku susitvarkyti vienai” arba „aš labai pavargstu po darbo, būčiau dėkingas, jei vakarais skirtum man daugiau laiko”).

Skamba paprastai? Žinoma! Dėl to ir keista, kad daugybė žmonių nesinaudoja tokiais paprastais ir efektyviais sprendimais ir metodais.

.