Meilė ir nemeilė dažniausiai būna iš anksto nulemti. Pasaulyje yra žmonių, kurie jus iš anksto jus pamils ir priims. Ir yra žmonių, kurie iškart pajaus jums priešiškumą.
Be jokios logiškos priežasties. Meilė ir nemeilė – iracionalūs reiškiniai.
Net jeigu iš kailio nersitės, didžius žygdarbius atliksite ar kalbėsite auksinius žodžius, vis tiek atsiras tokių, kurie jūsų nemylės. Iš anksto. Dar prieš susitinkant. Taip jau lemta.
Ir bus tokių, kurie jus iš anksto mylės. Priims. Lauks.
Taip jau sutvarkytas pasaulis. Ir čia yra tik viena mįslė. Kodėl nemylintieji taip aistringai ieško bendrystės ir trokšta susitikti? Jeigu man nepatinka filmas, aš pasirenku kitą. O kavinėje užsisakau patiekalą, kuris man patinka. Neužsakau to, ko negaliu pakęsti. Kad paskui garsiai keikčiausi ir aiškinčiau visiems aplinkui, kaip tai neskanu!
Aktyvi nemeilė – tai aistringas troškimas būti greta žmogaus, kuris nepatinka. Kuris atstumia ir kelia priešiškumo jausmą. Būti šalia ir koneveikti neapkenčiamą objektą – taip visa tai vyksta.
Atvykti į nemėgstamą Paryžių už paskutiniais pinigais, įsiropšti į neapkenčiamą Eifelio bokštą, iškeikti jį paskutiniais žodžiais. O paskui neapkenčiamo Monmartro kavinėje užsisakyk porciją šlykščių varlių šlaunelių ir springti jomis, garsiai besikeikiant.
Būtent čia ir slypi visų aktyviai nemylinčių žmonių problema. Jie eikvoja savo gyvenimą ir neįkainuojamą energiją dalykams, kurie jiems nepatinka. Tame tarpe ir žmonėms, netgi gyvenimo partneriams.
Galiausiai jie visada lieka ir be išteklių, ir be laimės. Galėjo nuvažiuoti prie jūros. O ne į miestą, kurio negali pakęsti. Galėjo sušlemšti sultingą kepsnį, vietoje atgrasių varlių. Būtų užtekę ir pinigų, ir laiko!
Tačiau jie leidžia pinigus tam, kas nepatinka. Ir paskui ima dar labiau neapkęsti neapkenčiamo objekto. Dėl visko kaltas Eifelio bokštas. Dėl visko kaltos varlės. Neapkenčiama gražuolė, sutikta gatvėje. Sėkmingas verslininkas. Talentingas dainininkas. Artimas žmogus. Tai jie pavogė iš mūsų gyvenimą!
Ne, mielieji. Jūs patys iš savęs pavogėte gyvenimą. Ir vis iš naujo ir iš naujo žiūrėjote filmą, kurio negalėjote pakęsti
O paskui pasibaigė jūsų laikas. Jo nėra taip jau daug.
Geriau paprasčiausiai neužsisakinėti to, kas nepatinka. Nevalgyti, neskaityti, nežiūrėti, negyventi su jums netinkančiu žmogumi. Geriau rinktis tai, kas jums patinka. Ir mėgautis.
Tačiau tiems žmonėms apskritai niekas nepatinka. Štai jums ir mįslės įminimas.
Tas, kuris be jokios priežasties neapkenčia kitų, tas neapkenčia gyvenimo. Gyvenime jis neranda nieko gero. Ir nekenčia savęs. Jame nėra meilės – nei sau, nei kitiems, nei kitkam. Ir jo paties niekas tokio nemyli. Jis tiesiog neturi kur nueiti ir į ką pasižiūrėti. Jo pasaulis baisus ir tuščias.
Visur aplinkui tasai sumautas Eifelio bokštas…
