Poros išsiskiria, kai santykiai išsikvepia, kai partneriai suvokia, kad gyventi kartu bus didesnė kančia, nei kentėti vienatvę. Tačiau kai kuriems išsiskyrimas būna pernelyg skausmingas, sunku prisitaikyti prie naujų aplinkybių, baisu dėl nežinomybės ir to, kas laukia ateityje. Todėl jie bando atgaivinti nutrūkusį ryšį. Kodėl neverta sugrįžti į senus santykius?

1. Nepasiduokite buvusiųjų įkalbinėjimams. Ir neįkalbinėkite patys. Nesižeminkite!

Jeigu jums ar jūsų partneriui trūksta savigarbos jausmo, jeigu esate taip netinkamai išauklėti, tai nors vadovaukitės sveiku protu.

Tos aplinkybės, kurios nulėmė išsiskyrimą su jumis, vėl susidarys, net jeigu kuris nors iš jūsų sutiks sugrįžti. Tai vienodai taikoma ir moterims, ir vyrams.

Juk nei jūs, nei partneris nepasikeitė. Juk ne veltui jūs tiek daug kartų norėjote išeiti (arba jis). Tai kam kabintis vėl bent į nueinančio žmogaus skverną?

2. Reali statistika byloja, kad jeigu jūs sugrįšit, tai momentas, kai jūs vėl norėsite išeiti, ateis greičiau nei po pusmečio.

O juk tiek laiko galima ištverti net nekenčiamame darbe. Bet kaip ištverti nuolatinius priekaištus ir isterijas? Kaip pakęsti alkoholizmą, kuris tik progresuos? Kaip pakęsti neištikimybę? Jeigu jums svarbi moralė ir visuomenės nuomonė, tai formaliai galite pasilikti „dėl vaikų“, „iš pareigos jausmo“ ir pan.

Tokiu atveju ruoškitės ankstyvai mirčiai nuo hipertonijos, skrandžio opos ar kitų psichosomatinių ligų. Ar jums to reikia? O jūsų partneriui? O jūsų santykiams?

3. Taip norisi sušukti: „Ko vertas jūsų partneris, jeigu norėdami gauti tai, kas jums priklauso, turite grasinti skyrybomis?“

Jeigu jū9s vis dėlto pasiliekate, tai ruoškitės ne psichologiniam artimumui ir atvirumui, kurio mes visi tikimės iš santykių, o žiaurioms manipuliacijoms, analogiškiems grasinimams, kurie neišvengiamai kartosis ateityje.

Juk normalių žodžių ne grasinimų jis nesupranta. Tada jums namai ir šeima taps dar labiau varginančia tarnyba už darbą. Su amžina įtampa. Vos tik atsipalaiduosite – užsisės ant sprando.

4. Susimąstykite, iš kur partneris gali paimti jėgų, kad įvykdytų visus savo pažadus?

Žinoma, jis bijo ir nenori jūsų prarasti. Ir jūs bijote, kad partneris be jūsų prapuls. Žinoma, jis stengsis vykdyti viską, ką pažadėjo. Tik ar lengva jam bus tai padaryti? Labai sunku.

Įsivaizduokime, kad jis dabar stengsis laikyti tvardytis, atitikti jūsų lūkesčius, pamišti visus savo ankstesnius įpročius ir interesus, siekti karjeros ar, atvirkščiai,rūpintis buitimi, trumpai tariant, tapti kitu žmogumi.

Ar gali tokie pokyčiai įvykti greitai? Ne. Tokioms permainoms prireiks ne vienerių metų. O kaip jis jausis šalia jūsų, kol stengsis pasikeisti? Blogai.

Ar liks jam po tokios įtampos dar jėgų ir meilės jums? Vargu. Ar norite gyventi su žmogumi, kuris sielos gilumoje jūsų nekenčia? Tikriausiai ne.

5. Didelė tikimybė, kad po eilinio „susijungimo“, kuris nors iš jūsų ims ieškoti atsarginio varianto.

Psichologinės analizės atskleidžia, kad tie, kurie įkalbinėja partnerį sugrįžti, iš tikrųjų nemyli jo, o paprasčiausiai bijo likti vieni.

Todėl kai įkalbėtas nusileidžia ir sutinka, tai antrasis tampa savo įkalbinėjimų įkaitu Ir jam tenka visą laiką įrodinėti savo tinkamumą į porą. Arba jis pajus, kad sugrįžimas yra laikinas, ir pradės tyliai dairyti pakaitalo savo partneriui.

6. Jeigu į jus (arba jūs) žiūri kaip į laikiną variantą, tai pasiklaiuti tokiu žmogumi nuolat neįmanoma.

Apie tai jums primins, kai teks dalytis turtą. Be to, jumis atsikratys bet kokia pasitaikiusia proga.