Priimta manyti, kad vyrams patinka išimtinai patogios moterys. Bet ar tikrai taip yra?

Žinoma, dažniausiai renkasi tas, kurios moka sukurti komfortą, suteikia rūpestį, dėmesį ir nereiškia pretenzijų. Bet ar tikrai tai sugeba tik ta, kuri aukojasi.

Tai tipiškas daugelio žmonių klaidingas įsitikinimas. Jie deda lygybės ženklą tarp šių sąvokų. Jiems atrodo, kad jei moteris ką nors dėl jo daro, nereiškia pretenzijų ir nepriekaištauja, vadinasi, ji yra tiesiog laimingas jo pasirinkimas.

Pamėginkime visgi išsiaiškinti visą šitą painiavą, kurią patys sukūrėme. Iš tikrųjų tai dvi iš esmės skirtingos ideologijos

Pradėkime.

Patogi moteris

Žinoma, tai bus ta moteriškė, kuri skalbia, nesako žodžio „ne”, gamina maistą, nieko neprašo sau, tyli, taikosi, pataikauja. Taip, visa tai neabejotinai susiję su ja. Bet kodėl? Kas čia tokio blogo su tais punktais? Gal ji visiškai nuoširdžiai norėjo parodyti rūpestį, prieraišumą, skirti savo laiką mylimam vyrui?

Tame ir bėda, kad ji to nenorėjo. Jos galvoje egzistuoja susiformavęs modelis. Atseit, taip viskas santykiuose ir daroma. Taip darė visi kiti, aš turiu pareigų. Jei to nedarysiu, mane paliks. Tokios moters filosofija – padaryti taip, kad jos nepaliktų.

Dėl to ji iš paskutiniųjų stengiasi gauti palankų pritarimą. O ką, jeigu vyrui kažkas nepatiks? Nieko baisaus, aš tai perdarysiu. Moteris šokinėja apie vyrą, rankioja kojines, nosį jam šluosto. Ji viską nutylės, kad tik netektų susipykti. Nors tai fiziškai neįmanoma. Toks maloniai aptarnaujamas ponas dažniausiai vis tiek randa priežastį pakritikuoti. Nesvarbu, ar jai tai patinka, ar ne.

Tiesą sakant, ir be vyro dalyvavimo visa tai gali vykti. Vyras nepatiria dėl tokio elgesio didelio malonumo. Jam tai paprasčiausiai naudinga. O kodėl jis turėtų to atsisakyti? Jis viską gauna, galėdamas nieko neduoti atgal. Geriausias sandėris pasaulyje. Jis netgi nepasirašomas, jis – savanoriškas. Argi ne pasaka?

Štai kodėl moters vertė laikui bėgant mažėja. Mūsų aprašomam vyrui visa tai galiausiai įkyri. Patogumas gali būti malonus ir naudingas, tačiau jo nepakanka. Todėl jis ja naudosis iki to laiko, kol nusibos arba nebus pasiektas visiškas dugnas. Meilės ir harmonijos čia nėra nė kvapo.

Tai – ne tas gyvenimas, apie kurį jie abu svajojo. Jam kartais tiesiog komfortiška, štai ir viskas. Apie kažką daugiau kalbėti – beprasmiška.

Geidžiama moteris

Nepatikėsite, bet tai bus labai panašus scenarijus. Ji tvarkysis, skalbs, gamins maistą, gal netgi dirbs. Žinoma, nepamirštant vaikų. Bet kodėl gi ji, visa tai darydama, visgi nenusmunka iki tarnaitės lygio?

Štai čia slypi labai svarbus momentas. Moters dėmesys nukreiptas į visiškai kitą pusę. Kodėl ji tvarkosi? Ne dėl vyro užgaidos. Ji paprasčiausiai nenori gyventi kiaulidėje. Vakarienė? O kas čia tokio, man ką – atsisakyti valgyti?

O kaip dėl rūpestingumo, švelnumo ir meilės? Tas pats scenarijus. Ji tiesiog gerai jaučiasi dėl to, kad jai pačiai šito norisi. Ji turi mylimą žmogų, ji rodo jam savo jausmus.

Tačiau kodėl ji išlieka tame taške ir nenusmunka iki aptarnaujančio personalo lygmens?

Viskas priklauso nuo mąstysenos. Ji neaukoja savęs. Jeigu jis jos prašys, mėgins ją perdaryti, maldaus, nebus jokios reakcijos. Ji nori kažką daryti todėl, kad nori tai daryti dėl savęs. Jeigu ji to nenori, ji to nedarys.

Dažnai pasitaiko, kad žmona grįžta iš darbo vėlai ir labai pavargusi. Pirmoje dalyje aprašyta moterėlė nekreips į tai dėmesio ir ars kaip arklys toliau. Šioje dalyje matome visai kitokį vaizdą. Ji ramiai pasakys, kad vakarienė šįvakar bus vyro pareiga. Arba tiesiog užsakys maisto į namus.

Jai nesudėtinga pasakyti „ne“. Taip pat nėra tokių pat sunkumų pasakyti „taip”. Ji daro tik tai, kas, jos pačios manymu, yra teisinga.

Ji yra asmenybė, ji nepriklausoma. Todėl su ja norisi būti ir ji nebus nuvertinta. Ji turi savo ribas. Niekas tos ribos neperžengs. Jei kas nors į tas ribas kėsinasi, tai greitai atsitraukia ir, greičiausiai, atsisveikina. Ji nemaldaus, neraudos, neliūdės ir neprašys. O kam to reikia?

Šių sąvokų riba yra labai plonytė. Jos nepastebi patys vyrai. Dėl to klaidingai trokšta gyventi su patogia moterimi. Tačiau vergė patraukli tik iš pradžių, paskui tampa nuobodi ir atgrasi. Žaidimai baigiasi, ir gyventi su visu tuo pasidaro bjauru. Nebus jokių jausmų.

Kokią išvadą galime padaryti?

Neaukokite savęs, nusibrėžkite ribas, neleiskite savimi naudotis, vertinkite savo jėgas ir laiką. Tai visai nesusiję su veiksmais ar poelgiais. Norite pasakyti, kad geidžiama moteris niekada nelygins savo partnerio marškinių? Ji tai darys. Tik ji tai darys ne todėl, kad privalo. Štai ir viskas…

.