Gana dažnai iš moterų galima išgirsti, jog vyras, su kuriuo anksčiau buvo viskas gerai, staiga „sugedo”. Damos visiškai rimtai sunerimsta, manydamos, jog tasai „gedimas” – svarbiausia priežastis, dėl kurios santykiai ėmė teikti mažiau malonumo.

Kai jos ima pasakoti, kokie santykiai buvo anksčiau, jau vien veido išraiška byloja, kad štai tada joms iš tiesų buvo gera. Jos džiaugėsi vyro rodomu dėmesiu, jo rūpestingumu. Pasaka, ne gyvenimas.

O paskui staiga jis pavirto kitokiu, pavirto neteisingu, kažkas jame sugedo, sulūžo, jis nustojo ją mylėti (nedovanoja dovanų, nesako komplimentų, retesniu tapo seksas), jis neskiria jai dėmesio, nenori su ja kalbėtis. Trumpiau tariant, sugedo.

Į visišką aklavietę tokias moteris įstumia paprastas klausimas: „O kas jį sugadino?” Atsakymas dažniausiai būna: „Jis pats”. Deja, deja…

Pačios pagalvokite. Pradžioje, kai labai norėjote jam patikti, jūs pačios stengėtės gerai atrodyti, reaguoti į jo dėmesį. Šitaip demonstravote vyriškiui, kad vertinate jį ir visa tai, ką jis daro. O vyrus tai labai motyvuoja. Jeigu moteris džiaugiasi, vyras jaučia pasitenkinimą. Visose srityse, beje.

Anksčiau, kai jis jūsų namuose suremontuodavo kokią smulkmeną, jūs sakydavote, jog jis turi auksines rankas. Lovoje – ta pati istorija, jūs girdavote jį kaip didį meilužį. Ir vyras, savaime aišku, stengdavosi. Vyrams patinka, kai juos giria, labai norisi, kad moteris girtų kuo dažniau. Dėl to ir stengiasi iš paskutiniųjų.

O paskui pradedate gyventi kartu. Ir visos tos savybės, visi tie veiksmai, kurie anksčiau jus džiugino, teikė malonumą, dabar staiga tapo savaime suprantamu dalyku. Visos vyro pastangos nuvertinamos, neretai – iki visiško nulio. Paprasta moteriška frazė: „Baisaus čia daikto, kad kažką sutaisė?” Ta prasme, kad jos manymu jis dabar visa tai daryti PRIVALO.

Tai, ką laikome savaime suprantamu dalyku, negali mūsų džiuginti, vadinasi, ir girti nėra už ką. Moteris nustoja džiaugtis tuo, ką daro vyras, juk jos manymu, jis PRIVALO. Vyras nebegauna signalų, kad jis šituose namuose vertinamas, kad žmonai svarbu tai, ką jis daro. Ir tada seka logiška išvada, kažkas panašaus į: „Kuriems galams apskritai kažką daryti, vis tiek tai niekam nerūpi”. Ir jis nustoja elgtis, kaip elgėsi anksčiau.

Moteris, savaime aišku, pastebi šitą permainą ir kaltinti pradeda, be abejo, vyrą. Bet juk jeigu jums gyvenant atskirai vyras buvo geras, o paskui „sugedo”, tai tikriausiai pati prikišote prie to nagus? Tai – ne kaltinimas moterims. Tai greičiau pasiūlymas pažvelgti į problemą kitu kampu.

Santykiai – ne visada euforija. Labai naudinga būtų suprasti, kad santykius kuria du žmonės, vadinasi, ir atsakomybė už santykius tenka abiem.

.