Ilgą laiką psichologija mūsų šalyje buvo laikoma gėdinga – lankytis pas psichologą buvo kažkas neįprasto, tai turėjo būti laikoma griežčiausioje paslaptyje. Ir, žinoma, apie vaikų psichologiją negalėjo būti nė kalbos.

Anksčiau net kelios žmonių kartos teigė, kad psichologija yra žalinga, nes verčia gilintis į save ir savo vaikystę bei dėl visų nesėkmių kaltinti tėvus.

„Mus augino be jūsų psichologinių knygų, ir viskas gerai, mes užaugome normalūs“, – sako žmonės, kuriems reikia psichokorekcijos ir kokybiškos profesionalios pagalbos. Šis teiginys klaidingas dar ir todėl, kad remiasi įsitikinimu, jog vaikų auklėjimui nereikia jokių specialių žinių, kad ugdymas turi būti intuityvus, kad šios žinios yra duotos kiekvienam žmogui. Tačiau tai nėra tiesa.

Ką tiria vaikų psichologija? Ir kodėl jos žinios reikalingos bei naudingos tėvams?

Visų pirma, vaikų psichologijos studijos yra orientuotos į periodiškumą. Paprasčiau tariant, sužinoma, kokius įgūdžius vaikas turėtų turėti tam tikrame amžiuje, kokie fiziologiniai ir psichologiniai pokyčiai vyksta jo organizme, kokias raidos krizes jis patiria ir su kokiais sunkumais susiduria. Kaip šios žinios gali padėti tėvams?

Skirti normą nuo patologijos

Dažniausias klausimas, kurį sau užduoda tėvai (ypač pirmagimio tėvai), yra: „Ar tai normalu?“. Ar normalu, jei vaikas neklauso, šaukia, audringai reiškia emocijas, bijo, pyksta, mušasi, nemiega naktimis, nemoka skaityti ar rašyti ir panašiai.

Anksčiau susidurdavome su daugybe nepakankamai ištirtų vaikų, taip pat ir psichologiškai, tačiau pastaruoju metu tapo labai madinga bet kuriam vaikui diagnozuoti ADHD (dėmesio ir hiperaktyvumo sindromą), įtarti autizmą ar skirti psichotropinius vaistus. Žinoma, vaistai daro vaiką ramesnį ir stropesnį, tačiau jie taip pat sunaikina smalsumą ir spontaniškumą, asmeninio tobulėjimo ir atradimų siekį.

Perskaičius knygas apie vaikų psichologiją ir įvaldžius keletą paprastų diagnostikos metodų, galima suprasti, kad su vaiku viskas gerai (arba ne viskas gerai ir laiku kreiptis į gydytoją), kad smurtinė emocijų raiška ikimokykliniame amžiuje yra normali, kad priekinės smegenų dalys, kurios susiformuoja tik iki trejų metų, yra atsakingos už gėdos jausmą, todėl gėdinti dvejų metų vaiką, mėtantį žaislus į sieną, yra beprasmiška. Galite pastebėti, kad mokyklinio amžiaus vaikams ir jaunuoliams gana dažnai pasitaiko depresija, kuri gali pasireikšti kaip apatija ir tinginystė.

Bendradarbiaukite su savo vaiku ir padėkite jam įveikti raidos krizes

Mūsų vystymosi laikotarpiu neišvengiamai kyla krizių. Kiekviena motina žino, kad jei jos kūdikis nemiega gerai, elgiasi kaip mažas velniukas, po kelių dienų jis atskleis kokį nors naują savo „įgūdį“. Psichinės energijos užtenka tik vienam dalykui – arba lavinti naujus įgūdžius, arba būti drausmingam ir paklusniam.

Vaikų psichologiją išmanantys tėvai nekelia rankų į viršų sakydami: „Kodėl aš visa tai darau?“, jų reakcija yra daug ramesnė, nes jie žino, kad bet kokia krizė neišvengiamai praeis.

Psichologijos išmanymas gali padėti tėvams dažniau naudoti „jauką“, tinkamai motyvuojantį vaiką, o ne lazdą, nes niekas nemėgsta vaikų bausti – psichologiškai išprususių tėvų vaikai yra paklusnesni ir paslaugesni.

Nedarykite klaidų, dėl kurių būtų labai nepatogu ir net skausminga

Kad ir kaip tai vertintumėte, svarbiausia – šilti žmogiški santykiai. Žinoma, galima per prievartą įkalti vaikui į galvą, kad jis turi pasirūpinti savo pagyvenusiais tėvais ir atnešti jiems stiklinę vandens, tačiau kiekvienas nori, kad tą stiklinę vandens lydėtų šilta ir nuoširdi šypsena.

O tai galima pasiekti tik savo laiku dovanojant jiems šilumą, nuoširdumą ir kantrybę. Psichologijos, įskaitant vaikų psichologiją, studijos padeda išlaikyti šiltus ir pasitikėjimu grįstus santykius, kad suaugę vaikai norėtų leisti laiką su tėvais.

Padėkite savo vaikui ugdyti emocinį intelektą

Anksčiau buvo manoma, kad sėkmei pasiekti užtenka aukšto intelekto koeficiento, tačiau genialus, bet nemalonus žmogus tinka tik kaip tam tikrai sričiai tinkamas personažas, bet ne kaip bendradarbis ar gyvenimo partneris. Žmonės, turintys išvystytą emocinį intelektą, pasiekia kur kas didesnių aukštumų nei protingi bukagalviai.

Emocinį intelektą sudaro 4 komponentai: gebėjimas atpažinti savo emocijas, kitų žmonių emocijas, gebėjimas valdyti savo emocijas ir gebėjimas valdyti kitų žmonių emocijas. Deja, mokyklose to nėra mokoma.

Jei tėvai nori, kad jų vaikui iš tiesų gerai sektųsi, jie gali jam padėti pasitelkdami vaikų psichologijos žinias.

Padėkite vaikui išgyventi stresą ar sielvartą

Gyvenime pasitaiko įvairių situacijų. Stresas (pvz., studijų metu) dažniausiai yra neišvengiamas, tačiau būna ir blogesnių situacijų – skyrybos, emigracija (ypač priverstinė), giminaičio mirtis. Net ir malonūs įvykiai, pavyzdžiui, mažų vaikų atsiradimas šeimoje, vestuvės, vaikams gali būti didžiulis streso veiksnys.

Tai gali sukelti nepageidaujamų pasekmių, pavyzdžiui, nemigą arba, atvirkščiai, nuolatinį mieguistumą, šlapinimąsi į lovą, nagų kramtymą ir kitas traumas. Tėvai, išmanantys vaikų psichologiją, žino kaip apsaugoti savo vaiką nuo to ir gali jį tinkamai palaikyti bei padėti jam išgyventi sunkius laikus.

Trumpai tariant, vaikų psichologijos žinios yra naudingos, kad ir kaip į jas žiūrėtumėte. Pirmiausia dėl pačių tėvų ramybės.