Santykiai buvo puikūs. Nuostabūs. Ir staiga, nieko nepaaiškinęs, be jokios matomos priežasties partneris jus palieka. Jūs kankinatės, spėliojate, kodėl taip atsitiko. O paskui, kažkuriuo momentu mylimas žmogus sugrįžta. Jis išalko, kadangi tokiems žmonėms aplinkiniai yra savotiškas maistas.
Žmogus be jokios regimos priežasties nutraukė santykius. Tiesiog nustojo ateidinėti, skambinti, rašyti. O jūs nieko tokio baisais jam nesakėte ir nedarėte. Viskas buvo tiesiog puiku – tai ir yra keisčiausia ir skaudžiausia.
Kodėl jus paliko, o paskui vėl sugrįžo
Žmogus pats siekė bendrauti; buvo toks mielas, toks emocingas, toks atviras. Rodė pačius geriausius jausmus. Atvėrė sielą. O jūs linkote prie jo kaip gėlė tiesiasi link saulės. Jūs palaikėte ir glostėte jo iškankintą sielą, maitinote jo meilės išalkusį širdį… Jūs atidavėte viską, ką galėjote.
O žmogus išėjo ir pradingo. Neatsiliepia į skambučius, į žinutes atsako trumpai ir sausa arba apskritai ignoruoja… Tai taip skaudu.
O po kurio laiko, kai susitaikėte su netektimi ir beveik nusiraminote, kai tvirtai nusprendėte nebūti įkyrūs, žmogus vėl pradėjo skambinti ar lankytis. Jis vėl nori bendrauti. Jūs jam vėl įdomūs. Jis pasiilgo, išalko meilės… Išalko – labai tikslus žodis.
Mopassan kažkada rašė apie kepto mėsos kvapą, kuris mus taip traukia, kai esame alkani. Ir taip atstumia, kai esame sotūs ir prisivalgę. Pasisotinęs žmogus žiūri į maistą su pasibjaurėjimu. Jis nebegali suvalgyti nė gabalėlio. Nebelenda.
Toks žmogus jus paprasčiausiai valgo. Jūs esate jo maistas, ir nieko daugiau. Jis ateina, kai išalksta. Ir ima jausti pasibjaurėjimą, kai prisivalgo iki soties. Atkuria savo išteklius, jus suvartojęs ir išeina. O paskui sugrįžta, kadangi vėl išalko.
Tokie santykiai gali trukti labai ilgai. Jie išvargina ir išmuša iš pusiausvyros. Tokiais atvejais nėra prasmės ieškoti problemos priežasties savyje ar sudėtingame, prieštaringame šio žmogaus dvasiniame pasaulyje.
Jeigu atėjo – išalko. Jeigu išėjo ir neduoda apie save žinios – virškina maistą. Kai išalks – vėl ateis.
Liūdna. Tačiau kiti žmonės jam – viso labo sotis ir skanus maistas. Sultingas kepsnys lėkštėje… Ir taip nesinori būti pakelės kavinaite, į kurią ateinama tiesiog pavalgyti…
