Žmonės skirtingai reaguoja į lengvą prisilietimą prie įvairių kūno dalių, sukeliantį kutenimo jausmą. Vieniems tai visiškai nesvarbu, kiti miršta iš juoko.

Yra ir tokių, kurie negali pakęsti tokio pobūdžio kontakto, tačiau jų nėra daug. Ką apie kutenimą mano mokslas?

Pasirodo, šiuo metu mokslininkai neturi aiškaus atsakymo į klausimą, kodėl kutenimas sukelia žmonėms juoką. Yra tik dvi prielaidos.

Pirmoji teorija

Manoma, kad kutenimas yra organizmo reakcija, leidžianti laiku nuvyti vabzdžius nuo pažeidžiamų kūno dalių (tai tik pavyzdys).

Antroji teorija

Yra prielaida, kad kutenimas stimuliuoja socialinius ryšius, t. y. stimuliuoja hipotalamusą (smegenų sritį, atsakingą už emocijas ir kitas reakcijas).

Kodėl nėra tikslaus atsakymo

Jei kutenimą laikyti organizmo apsaugine reakcija, kyla klausimas: kodėl žmogus juokiasi?

Kai kurie mokslininkai bando paaiškinti šį procesą kūdikių reakcija, kai juokas staiga pereina į verksmą.

Tačiau iki 6 mėnesių amžiaus vaikai visiškai nereaguoja į kutulį, nes nesupranta jo atsiradimo priežasties.

Susieję kutenimą su išoriniu pasauliu, kūdikiai reaguoja juoku į prisilietimus. Reaguodami į tai, juos pradeda dar labiau kutenti, kad pralinksmintų.

Dėl to vystosi emocinis vaiko ryšys su tėvais. Tačiau tai tik teorija.

Svarbu prisiminti, kad ne visiems tokie prisilietimai yra malonūs ir kartais juos tenka tiesiogine prasme kentėti ne dėl juoko priepuolių.

.