Kokias moteris vyrai renkasi į žmonas

Vyrams nėra lengva atsakyti į klausimą, kodėl jie išsirinko šią, o ne kitą žmoną. Slapta kamera filmuotos flirto situacijos parodo, kad greičiau moterys, pasinaudodamos instinktyvia gundymo taktika, išsirenka sau vyrus. O vyrams tik atrodo, kad renkasi jie. Tačiau net ir šiuo atveju vyras turi „užkibti“. Kaip tai siejasi su jo svajonėmis?

Pirmiausia prisiminkime, kad moteris, kuri vyrą jaudina seksualiai, nėra būtinai gera kandidatė į žmonas. Vyras gali rinktis žmoną pagal kriterijų „primena motiną, tvarkinga, nereikli, pakanti“. Tačiau spokso jis į striptizo šokėją bare. Ir nėra čia ko stebėtis – erotinė industrija kuriama taip, kad lytiškai jaudintų. Tai – profesionalus vyro gundymas komercijos sumetimais. O profesionalai savo darbą žino.

Dabar pažiūrėkime, kas traukia vyrus būsimose žmonose. Kalbame ne apie sąmoningus reikalavimus, kurie gali būti įvairūs, o apie pasąmoningus. Ne tiek apie seksą, kiek apie motyvų visumą. Ir „patraukli“ čia reiškia „patraukli visais atžvilgiais“, o ne tik seksualiai.

Jei jūs pavartysite knygą „Kas tu esi?“, tai rasite paveiksliukus, rodančius, kaip įsivaizduoja vyrai patrauklią moterį ir kaip tą patį įsivaizduoja pačios moterys. Vyrus traukia moterys su apvaliais klubais, tuo tarpu moterims atrodo, kad juos turi traukti manekenės.

Kodėl vyrus traukia klubai, o tiksliau, skirtumas tarp klubų ir talijos? Apie tai jau daug buvo rašyta ir jūs tai, tikriausiai, žinote. Vyrams patraukli moteris turi turėti klubus, nes tuomet jis gali būti tikras, jog moteris turi ir kitų moteriškų privalumų – sugebėjimą nešioti ir gimdyti palikuonius be didesnių nesklandumų.

Šią savybę apsprendžia lytiniai hormonai. Jie kuria tai, ką seksologai vadina „lytine konstitucija“. Manekenės, deja, nelabai demonstruoja savo biologinius sugebėjimus – tęsti giminę, maitinti, rūpintis šeima. Dauguma jų yra silpnos lytinės konstitucijos – ilgos kojos, mažos krūtys ir siauri klubai – visa tai rodo, jog moters lytiniai hormonai skiriasi nedideliais kiekiais. Tipiška stiprios lytinės konstitucijos moteris – nelabai aukšta, santykinai trumpų kojų ir plačių klubų.

Net jei vyras ir nesvajoja apie palikuonis, gamta pasirūpino, kad jį trauktų moteris, kuri tai daro geriau už kitas. O jei jau visai tiksliai, tuo metu, kai bet kuri moteris pasiruošusi tai padaryti – ovuliacijos metu – ir paaštrėja moterų noras išsikovoti šį ar kitą jaunikį. Nes ovuliacijos metu moterų uoslė paaštrėja ir jas ima traukti vyrų kvapas. Bet vyrams nebūtina tai žinoti – tegul jie ir toliau galvoja, kad čia jie imasi iniciatyvos.

Antras reikalavimas- psichologinis komfortas.

Vyrui į žmoną reikia moters, su kuria jis galės gyventi jaukiai, saugiai ir bus sotus. Idealiai šiuos reikalavimus atitinka pakankamai gera motina. Todėl vyrai neretai renkasi moteris, primenančias jų motinas jaunystėje. Žinoma, jei jo motina buvo labai atstumianti, tai vyrui, atvirkščiai, norėsis mamos priešingybės. O jei vyras buvo nepaprastai prie savo motinos prisirišęs, tai su žmona jam iš vis bus sunku – ji lenks motiną nebent tuo, kad su ja bus galima mylėtis. O šiaip vyras jaus pasąmoningą kaltę, nes vedė moterį, o ne savo mamą.

Trečias reikalavimas žmonai susijęs su vyro reitingu ir ambicijomis. Mada diktuoja savo moters idealą – artimą liesai aukštai paauglei. Būti tokia – reiškia būti gražia. Todėl vyras šiuo atveju patenka ant savo ambicijų kabliuko. Jei visuomenė aukštos ilgakojės moters reitingą dirbtinai pakelia, tai ir vyras, sugebėjęs užkariauti šią moterį, tarsi įgyja aukštą reitingą.

Dalis vyrų iš tiesų svajoja, kad jo žmona bus gražuolė su manekenės figūra. Vyrui, svajojančiam vesti moterį – manekenę, greičiausiai norisi štai ko. Jam norisi žinoti, kad jis yra labai reto ir labai vertingo žmogaus savininkas. Kad jam pavyko sugundyti, suvilioti ir pasisavinti tokią moterį, kuri žavės ir visus aplinkinius. Ir kuri patvirtins, kad jis yra šio bei to vertas.

Ar tik tuomet vyras nesielgia kaip žvejys ar medžiotojas, tempiantis namo grobį? Taip, nes vyrai sielos gilumoje liko žvejais ir medžiotojais. Nors dažniausiai tuo neprisipažįsta. Taigi, ši svajonė kyla iš ambicijų. Iš „kaip aš atrodysiu šalia jos“.

Įsivaizduokime sau tokį vyrą. Štai jis vedęs manekenę. Vestuves buvo labai triukšmingos ir pompastiškos. Arba ne. Tiesiog – kuklus straipsnis moterų žurnale. Su nuotraukomis ir smulkia pažinties istorija. Praėjus keleriems metams vyras pastebi, jog jo manekenė jam nebeįdomi. Todėl, kad žvejui ir medžiotojui įdomi žvejyba ir medžioklė. O toliau – mėsą suvalgome, o likučius pakabiname ant sienos: trofėjus. Manekenės tai anksčiau ar vėliau pajaučia. Ir ima emociškai reaguoti: su ašaromis, isterikomis, alkoholiu ir išėjimais iš namų.

Anksčiau ar vėliau ši situacija baigiasi skyrybomis. Apie ką taip pat kukliai parašo žurnalas moterims. Na, jei kalba eina apie labai turtingus žmones, tarkime, Stallone ir Brigitą Nielsen, viskas būna skambiau, nes tokiose skyrybų istorijose kalba eina apie didelius pinigus. Kuriuos stalonės sumoka brigitoms. Už savo ambicijas.

Apskritai žvaigždžių santuokos yra labai trumpos. Matyt, dėl to, kad šios santuokos kuriamos daugiau iš ambicijų šauksmo, o ne iš instinktyvios traukos. Gamta žvaigždžių gyvenime nenoriai nusileidžia ambicijoms. Nes aktoriui „yra taip, kaip parašyta scenarijuje“ yra svarbiau, nei „yra tai, ko aš noriu“. Tai, ką reikia parodyti publikai, yra svarbiau, nei ko pats nori. Ir jie parodo publikai tai, ko ji tikisi – save ir savo žavią žmoną manekenę!

O paklauskite – atsakys „aš ją vedu ne dėl to, o todėl, kad fantastiškai geidžiu“.

Šis stebuklingas noras – „geidžiu to, kas laikoma geidžiamu dalyku„ – nėra toks jau retas, kaip gali pasirodyti. Dar Viduramžiais tai buvo labai aišku: meilė buvo meilei, o santuoka pirmiausia buvo sandėris. Žmonės tuokdavosi tam, kad kartu valdytų verslą ar padvigubintų žemės plotą. Taip kildavo šeimos reitingas. O kam tas turtinis reitingas? Tai buvo daroma, “kad žmonėms į akis ne gėda būtų pažiūrėti“. Darbas publikai. Seksas ir meilė būdavo užklasiniai, slapti. Didikams – atviri. Bet kartu tai reiškė, jog žmonės žymiai ryškiau skyrė, kur yra trauka, o kur – ambicijos.

Mūsų laikais įsiviešpatavo romantinis supratimas apie santuoką. Todėl žmonės ėmė gėdytis savo materialinių sumetimų. Jie ėmė tarsi įteiginėti sau: “aš teku už jo ne dėl savo padėties pagerinimo, o todėl, kad šį žmogų myliu“. O kur seksas? Vyrai ėmė seksualiai susijaudinti nuo to, kas sukurta specialiai jiems susijaudinti – nuo komercinės erotikos.

Anksčiau santuoka iš vis buvo tėvų reikalas. Tai yra – žmonių, kurie aistrai ir meilei jau seniai pasakė „viso gero“. Ir ėmė vertinti gerbūvį. Dabar tėvai nebesutuokia. Meilė ir santuoka tapo atskira sritis- nei komercinė, nei erotinė. O tokia, kurią turi oficialiai pripažinti, o paslapčia rūpintis gerbūviu. Kaip ir anksčiau. Tik anksčiau gerbūvis buvo atviras, o aistros – slaptos. Vyrui dabartinė santuoka pasidarė tokiu poelgiu, kai:

  • Tu turi vesti iš meilės;
  • Pasirūpinti gerbūviu;
  • Siekti kelti savo ir šeimos gerbūvį;
  • Bet jokiu būdu nesakyti, jog vedė dėl gerbūvio. Nes moterys ir visuomenė iš tavęs reikalauja romantinių motyvų.

Ir šioje situacijoje vyras dar pergyvena naują reiškinį- moterų emancipaciją. Jūs įsivaizduojate, koks chaosas?

Todėl šiuolaikinis vyras nori ko nors paprastesnio:

  • Svajonių apie seksualią moterį (tuo rūpinasi sekso industrija);
  • Paprastos, šeimyniškos žmonos (tuo pasirūpina ir jis pats, ir jį išsirinkusi moteris).
  • Meilės – kaip išeis.

Tad džiaukimės, kad vyrus apskritai dar kažkas traukia. Nesuprasdami, ko gi jie iš tikrųjų nori, jie vis dar įsimyli, mylisi, tuokiasi, tęsia giminę. O manekenės tegul ir toliau vaikšto podiumuose. Kas žino, gal kartais jos apsigalvoja, nulipa nuo podiumo ir išmoksta būti žmonomis bei mamomis. Tuomet viskas atsistoja į savo vietas. Ir gatves pripildo mūsų palikuonių klegesys.

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *