Mažieji manipuliatoriai

Visi tėvai susiduria su vaikų mėginimais gauti, ko jie nori bet kokia kaina. Dar daugiau, dauguma tėvų net nepastebi to įgimto meistriškumo, kurio pagalba mažieji manipuliatoriai labai greitai ir ilgam užmeta ant jų savo tinklus. Deja…

Jau visiškai ankstyvame amžiuje vaikas puikiausiai susigaudo, ko nori. Kol tėvai neprieštaraudami pildo jo norus, jis atvirai juos reiškia. Vėliau, prasidėjus draudimams ir apribojimams, mažieji gudruoliai pradeda naudoti įvairius triukus.

Dar truputėlį… Mama, na prašau…

Kas nors žino, kada baigsis tasai „truputėlis”? O kaip išvengti, kad po „truputėlio” neprasidėtų dar „tiuk vienas vienintelis filmukas” ar „dar viena minutėlė”? Pakanka tik pasiduoti įkalbinėjimams ir vaikas tampa situacijos šeimininku. Žaidimų ir filmukų, kaip žinia, per mažai nebūna.

Šiuo atveju į pagalbą ateina dienos režimas. Iš pradžių bus sunku nenusileisti įkalbinėjimams, tačiau rezultatas to vertas. Tik įspėkite vaiką iš anksto apie žaidimo pabaigą. Jaunesniems vaikams galima nustatyti garsi signalą, žadintuvą, vyresniems – pakabinti ant kambario sienos dienos režimą. Visa tai labai pravers vėliau, kai vaikas pradės lankyti mokyklą.

O man mama leido!

Ir kas dėl to ginčysis? Mama – autoritetas! Argi tėtis skambins mamai ir klausinės, kiek sausainių galima suvalgyti vietoje kotleto? Argi auklė ims tikslintis, ar galima bėgioti po balas? O jau močiutė tiksliai padarys viską, ką „mama leidžia”.

Pasitikėk, bet tikrink. Čia jau tiksliai verta tai daryti. Būkite atidūs tam, ką kalba ir ko prašo vaikas. Atidėkite kuriam laikui internetą, televizoriaus žiūrėjimą. Neapgalvotas „aha, gerai” vaikui reiškia „galima”. Ir paskui nesiteisinkite, kad ne taip išgirdote ar ne taip supratote.

Aš blogai jaučiuosi

Tikriausiai tai pats patikimiausias būdas gauti, ko norisi. Veikia ne tik močiutę ar auklę, bet netgi tėvus. Be gydytojo pagalbos neišsiaiškinsime – tiesa tai ar triukas.

Čia svarbi priežastis. Galbūt vaikui tiesiog trūksta jūsų dėmesio ir rūpesčio. Ne paslaptis, kad kai vaikai serga, tėvai jiems kur kas švelnesni, nuolaidesni, vaišina skanėstais. Jeigu per pasivaikščiojimą mažylis prašosi ant rankų, tai ne visada reiškia, kad jis pavargo. Taip jis tampa jums artimesnis, jam lengviau su jumis kalbėtis, jis mato aplinkinius daiktus iš jūsų ūgio aukštumos.

Aš daugiau taip nedarysiu!

Šiuos žodžius tėvai girdi itin dažnai. Jis tikrai daugiau taip nedarys. Bet tik būtent taip ir tik per artimiausias 5 minutes.

Būtinai atleiskite. Jis viso labo vaikas, kuris dėl savo amžiaus kol kas labai menkai kontroliuoja savo elgesį.

Tai ne aš!

Savaime aišku, kad tai padarė katinas, papūga, kaimynų berniukas ir apskritai tai „savaime pasidarė”! Puikus būdas suversti kaltę, kai šeimoje esama jaunesnio broliuko ar sesutės.

Nebauskite vaiko už atsitiktines išdaigas, tiesiog paaiškinkite jam, kodėl taip elgtis negalima. Vertinkite tai, kad jis jums sako tiesą. Tada vaikas nebijos tėvų bausmės ir nevers savo kaltės kitiems.

Ar galima atsigerti?

Prieš miegą kiekvienas vaikas apiberia daugybe smulkių prašymų. Tai visiškai natūralu. Sunku nurimti po aktyvios, įspūdžių kupinos dienos.

Tegu laikas prieš miegą tampa šeimos ritualu. Paskaitykite jam knygelę, pasikalbėkite jį dominančiomis temomis, paniūniuokite lopšinę, paprasčiausiai pagulėkite greta. Vaikams tai labai svarbu.

Tu man tai nupirksi, o aš…

Laikykitės. Smulkmenų jis nežadės. Vaikas žadės padaryti būtent tai, ko jūs patys jo dažniausiai prašote: susitvarkyti kambarį, anksti gultis miegoti, valgyti avižinę košę, gerai mokytis, išvesti pavedžioti šunį… Svarbiausias jo prašymas – kad jis daugiau niekada nieko nebeprašys, tiktai nupirkite jam TAI.

Nereikia į tai rimtai žvelgti. „Niekada? Vaikui pasibaigia labai greitai. O tam, kad jis išmoktų tesėti savo pažadus, tėvai VISADA turi tesėti tai, ką patys pažadėjo.

Visi klasėje tai turi…

Kaipgi čia nepagalvosi: kuo mano vaikas blogesnis, nejaugi negaliu sau to leisti?

Pasistenkite nereaguoti į tokius prašymus, kad paskui nereikėtų stebėtis, iš kur namuose tiek daug niekam nereikalingų daiktų. Pirkite vaikui žaislą tiesiog šiaip, o ne kažkokia proga. Tada jis neturės preteksto kaulyti. Vyresniems vaikams svarbūs su statusu susiję daiktai – telefonai, kompiuteriai. Čia jau teks paaiškinti, kad apie žmogų sprendžiama ne pagal telefono modelį.

Man nieko neuždavė

Mama, jei netiki, paskambink mokytojai ir pati išsiaiškink. Jūs skambinsite? Žinoma, ne.

O štai bendraklasių tėvams galima ir paskambinti. Šiuo atveju reikia tikrinti, tikrinti ir dar kartą tikrinti.

Kam man taisyklingai rašyti, jei būsiu lakūnu?

O kas tam prieštarauja? Tačiau poreikio taisyklingai skaityti ir rašyti niekas nepanaikino. Šie įgūdžiai svarbūs visoms profesijoms.

Vaikas neturi prarasti noro lankyti mokyklą. Tik tada galima įgyti kokybiškų žinių iš dėstomų disciplinų. Reiklumu ir griežtumu galima suformuoti neapykantą tai disciplinai, kurios vaikas ir šiaip nelabai mėgsta.

Mamyte, tu pati geriausia pasaulyje!

Tai raktas, atveriantis bet kurios mamos širdį. Atsiliepdamos į šį vaikišką pataikavimą, jūs labai greitai pastebėsite, kad tokiais žodžiais prasideda kalba apie kokį nors nusižengimą.

Neignoruokite tokių švelnumo pasireiškimų. Apkabinkite, pasakykite, kad ir vaikas yra be galo mylimas. Pats geriausias ir šauniausias.

Aš jums daugiau nereikalingas, aš išeinu!

Kai sūnus ar dukra ištaria tokius žodžius, jie tikisi, kad tuojau pat pulsite su ašaromis akyse jų stabdyti įvairiomis dovanomis, saldumynais.

Iš tikrųjų jiems paprasčiausiai trūksta jūsų dėmesio. Su vaikais, netgi visiškai mažais, reikia tiesiog kalbėtis. Apie viską pasaulyje. Tegu netgi apie visiškai nereikšmingus dalykus, jūsų manymu. Pagalvokite apie save – jūs juk irgi mėgstate paplepėti apie nieką.

Prašau, na prašau…

Vaiko atkaklumas, kai jis nori kažką gauti, tiesiog stulbina. Ir kaip tik mūsų suaugusio žmogaus valia pasiduoda tokiam spaudimui? Ogi lengvai. Ypač, kai jus supa svetimi žmonės. Jūs pasiduodate praktiškai iš karto.

Naudokite tuo pat metu visus įtakos darymo vaikui svertus. Oratoriaus meną, įtikinėjimo galią, nukreeipkite jo dėmesį į kitus dalykus, pasiūlykite tai, ką jau turite krepšyje (saldainį, sausainį, nedidelį žaisliuką). Kas nors suveiks. Tiesa, sėkmės tikimybė – 50:50.

Atminkite – vaikas labai gerai žino jūsų silpnas puses ir moka jomis naudotis. Kai tik pradeda nuo jo prašymų atsipirkti, tenkindami smulkesnius jų norus, vaikas pradeda jumis manipuliuoti jau kur kas didesniu mastu. Ir čia vaikui jau visos priemonės geros.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *