Tokia meilė kaip filmuose yra gera tik filmams ir galbūt pirmosioms santykių stadijomis, o kas gi atsitiks, jei nepavyks nutrūkti nuo to nuostabaus išsigalvotos, literatūrinės ir kine rodomos meilės kabliuko?
Rizika nugyventi ne savo gyvenimą. Tokiuose santykiuose jūs kvėpuojate su partneriu tuo pačiu oru, siekiate tų pačių tikslų, susiliejate į vieną visumą.
Tačiau po kurio laiko pajusite, kad neįmanoma svajoti, rizikuoti, siekti tikslų, jeigu esate tvirtai prirakinta prie kito žmogaus, kai kiekvienas jūsų sprendimas turi būti išnagrinėtas, patikrintas, patvirtintas ir tik tada įgyvendintas. Ir tada tenka rinktis: arba meilė, arba svajonės. O kaip reikės jaustis, kai jūsų mylimasis, susidūręs su lygiai tokia pačia būtinybe rinkti, pasirinks ne jūsų naudai?
Meilė be atsako. Jūs renkatės tuos, kurie nesirenka jūsų. Gaunate bonusą – jūsų rožinės svajonės niekada nesuduš į buities uolas, tik tokiuose santykiuose niekas nepasitiks jūsų aerouoste, neužklos pledu šąlančių kojų, neatsiųs žinutės „Labas rytas”. Jūs užmezgėte santykius su savo fantazijomis ir su jomis gyvenate.
Santykiai su priklausomybę turinčiais žmonėmis. Priklausomybė nuo meilės verčia mus sukoncentruoti dėmesį į kitą žmogų, o pats lengviausias būdas tai padaryti – kai mylimas žmogus nesveikas. Jis toks nuostabus, protingas, malonus, kai negeria. Ir jūs puolate gelbėti, dirbti už jį jo darbus, grąžinti jo prisidarytas skolas. Jaučiate, kad jam jūsų reikia ir kad tik jūs viena žinote, kokią jis turi gerą ir mylinčią širdį… jei ne vienas nemalonus „bet”.
Ir jūs pačius geriausius savo metus praleisite kovodama kartu su juo, kovodama prieš jį, būdama su juo, nepaisant alkoholio, narkotikų, darboholizmo ir t.t.
Išsiskyrimas retai būna malonus, tačiau priklausomybės nuo meilės atveju vyrui paliksite tokį didžiulį „gabalą” savęs, kad atsigauti prireiks labai daug laiko. Nes ten liks svajonės, gyvenimas su jo tikslais, šviesios fantazijos apie nesusiklosčiusią ateitį, pavėluotas pyktis už tai, kaip su jumis buvo elgiamasi, nesuvokimas, kaip reikės gyventi toliau, ir ar apskritai egzistuoja pasaulyje normali meilė.
Nežiūrint į visa tai, turiu jums ir gerų naujienų – meilė egzistuoja, ir netgi labai šauni. Kurioje lengvai kvėpuojasi, kurioje norisi gyventi, kurti, suartėti, atitolti, jausti ir kalbėtis apie jausmus. Ir jūs galite visa tai pajausti. Tiesiog reikia pagaliau ryžtis sulaužyti visus tuos kine, literatūroje rodomus ar kitų žmonių mums peršamus šablonus.
