Mes prarandame jėgas, kai:

– sakome „taip”, kai norisi sakyti „ne”.

– šypsomės, ai norisi verkti.

– nepailsime.

– įkalbinėjame save pakentėti dar truputėlį vietoje to, kad pabandytume suprasti vardan kokio tikslo mes dabar kenčiame.

– užpykstame vietoje to, kad paprašytume žmogaus to, ko mums reikia.

– užsiimame ne savo reikalais.

– žmogus neįdomus, o mes dėl kažkokių išsigalvotų priežasčių toliau su juo bendraujame.

– žmonės aplink mus daugiausiai laiko praleidžia kalbėdami apie negatyvą.

– daug kalbame apie politiką, kainas, kamščius gatvėse ir t.t.

– skleidžiame paskalas.

– daug ir emocingai pasakojame apie tai, kaip gyvena kiti.

– dirbame neįdomų, įkyrėjusį darbą.

– bijome.

– laukiame, kol kažkas ateis (Senis Šaltis, princas, oligarchas) – ir gyvenimas pasikeis.

Mes įgauname jėgų kai:

– susipažįstame su naujais žmonėmis.

– įgyjame naujų žinių.

– keliaujame.

– įveikiame baimes.

– išbandome kažką naujo.

– vaikštinėjame (nepainioti su lėkimu į darbą ar žygiu po parduotuves. Kalba eina apie elementarų pasivaikščiojimą be jokio konkretaus tikslo).

– užsiimame kūryba.

– bendraujame su maloniais žmonėmis.

– bendraujame su žmonėmis, kurie mumis tiki ir mus palaiko.

– pakeičiame fizinę erdvę aplink save (prisiminkite, kaip jautėtės suremontuotame bute).

– pertvarkote savo emocinę erdvę (prisiminkite, kaip jautėtės, kai pavykdavo atleisti žmogui ir su juo atsisveikinti).

– sakome „ne”, kai norisi sakyti „ne” ir sakome „Taip”, kai norisi sakyti „taip”.

– pradedame daryti tai, ko norisi.

Rinktis jums patiems!

.