Kiekviena moteris kada nors gyvenime užduoda sau klausimą: „Kas aš esu?“.

Šis klausimas gali iškilti netikėtai – kasdienybės rutinoje, pokalbio su drauge metu ar tylioje vakaro vienatvėje.

Mūsų gyvenimas pilnas vaidmenų: rūpestinga dukra, mylinti motina, sėkminga darbuotoja, patikima žmona ar draugė. Stengiamės pateisinti šiuos lūkesčius, dažnai pamiršdamos užduoti sau paprastą, bet labai svarbų klausimą: o ką aš jaučiu?

Mūsų vaidmenys – ne vien tik veiksmai, kuriuos atliekame. Tai giliai įsišakniję elgesio modeliai, dažnai atėję iš šeimos ar visuomenės. Nuo vaikystės esame mokomos, kad būti „gera mergaite“ reiškia neįžeisti kitų, būti patogia ir plastiška.

Tapusi suaugusia, tokia moteris ir toliau stengiasi visiems įtikti, savo norus nustumdama į paskutinę vietą. Ir tam tikru momentu ji ima jausti, kad prarado save.

Sisteminiai išdėstymai – nuostabi priemonė, leidžianti kitaip pažvelgti į savo vaidmenis. Šis metodas padeda suprasti, kodėl elgiamės taip, o ne kitaip ir iš kur kyla mūsų vidiniai konfliktai. Pamatome, kad daugelis to, ką laikome „savu“, iš tikrųjų yra kažkieno kito lūkesčiai, scenarijai, kurie mums buvo perduodami iš kartos į kartą.

Kaip dažnai moteris, kuri stengiasi būti tobula motina, pamiršta, kad šis „tobulumas“ yra ne jos asmeninis pasirinkimas, o motiniško vaidmens, kurį ji matė savo šeimoje, atspindys?

Arba, pavyzdžiui, žmona, kuri toleruoja netinkamą ir neleistiną elgesį, nes jos šeimoje visada buvo sakoma: „Moteris turi būti kantri“. Tokios nuostatos veikia tarsi nematomos gijos, kurios tempia mus tam tikra kryptimi, net jei pačios norime eiti visai į kitą pusę.

Žymus psichoterapeutas Bertas Hellingeris, sisteminių išdėstymų metodo kūrėjas, rašė: „Meilės tvarka pažeidžiama, kai perimame tai, kas mums nepriklauso“. Šiuose žodžiuose kalbama apie tai, kaip svarbu atpažinti, kur baigiasi kitų žmonių lūkesčiai ir prasideda mūsų tikroji prigimtis.

Vienas vertingiausių sisteminių išdėstymų efektas yra suvokimas, kad mes pačios galime rinktis savo vaidmenis. Galime nuspręsti, kokia motina ar žmona norime būti, kaip kurti karjerą, kaip elgtis su savimi. Toks pasirinkimas neįmanomas tol, kol nepamatome, kas mums trukdo gyventi laisvai.

Galite pradėti nuo kelių klausimų sau. Ką jaučiate, kai atliekate vieną ar kitą vaidmenį? Ar jaučiatės gerai, ar įdomu, ar suteikia tai energijos? O gal jaučiatės pavargusi, susierzinusi, tuščia? Leiskite sau sąžiningai atsakyti į šiuos klausimus.

Kūnas – irgi labai svarbus pagalbininkas ieškant atsakymų. Kai jaučiatės įsitempusi, pagalvokite, koks vaidmuo dabar jumyse pasireiškia.

Ar tai motinos, kuri nerimauja dėl savo vaiko, vaidmuo? Ar darbuotojos, kuri bijo, kad nepateisins lūkesčių? Kaip savo knygoje „Kūnas viską prisimena“ rašė Beselis van der Kolkas (Bessel van der Kolk) : „Kai prarandame ryšį su savimi, mūsų kūnas tampa viso to, ką užmiršome, nešiotoju“. Įsiklausydama į savo kūną galite sužinoti apie save daugiau, nei analizuodama savo mintis.

Galite pradėti nuo paprastų žingsnių. Pabandykite savaitę stebėti save. Užsirašykite, kokius vaidmenis dažniausiai atliekate. Tai padės pamatyti, kiek laiko ir energijos skiriate kitiems žmonėms ir kiek pasiliekate sau. Galbūt pastebėsite, kad kažkuris vienas vaidmuo užima visą jūsų erdvę, ir galbūt kils noras kažką pakeisti.

Kitas paprastas būdas – užduoti sau klausimą: „Ko aš iš tikrųjų noriu?“. Šis klausimas gali atrodyti banalus, bet pabandykite į jį atsakyti sąžiningai. Ko trokštate būtent dabar, šiandien, per ateinančius metus? Šis procesas ne visada lengvas, tačiau jis padeda išgirsti savo balsą kitų žmonių lūkesčių triukšme.

Savęs ieškojimas – ne momentinis procesas. Tai kelionė, kupina mažų atradimų ir didelių klausimų. Sisteminiai išdėstymai padeda pažvelgti giliau, suprasti, kurie vaidmenys iš tiesų yra svarbūs, o kurie trukdo mums gyventi. Kiekvienas žingsnis šiame kelyje – tai grįžimas prie tikrojo savo Aš, to žmogaus, kuris žino, kad yra vertas gyventi tokį gyvenimą, kokio pats trokšta.

Leiskite sau šias paieškas. Pradėkite nuo klausimų, įsiklausymo į savo kūną, į savo troškimus. Leiskite, kad šis kelias būtų jūsų, o ne kitų žmonių scenarijų tęsinys. Kaip rašė Viktoras Franklis knygoje „Pasakyk gyvenimui taip!“: „Gyvenimas visada mūsų klausia: kas mes esame ir ką galime jam duoti mainais?“. Atsakykite į jį sąžiningai.

.