Nebyli tragedija, apie kurią niekas nekalba

Tiesiog dabar, mūsų namuose vyksta nebyli tragedija su pačiais brangiausias mūsų žmonėmis – mūsų vaikais. Vaikai atsidūrė siaubą keliančioje emocinėje būsenoje. Negana to, siaubą kelia ir paskutinių 15 metų vaikų sveikatos statistika (daugmaž vienoda išsivysčiusiose šalyse).

  • Kas penktas vaikas turi psichikos sutrikimų
  • Dėmesio deficito sindromas išplito 43-iais procentais;
  • Paauglių depresijos atvejų pagausėjo 37-iais procentais;
  • Savižudybių skaičius 10-14 metų amžiaus vaikų tarpe išaugo 200%

Ko gi dar reikia, kad pažvelgtume tiesai į akis?

Ne, skaičiai didėja ne dėl to, kad patobulėjo ligų ir sutrikimų diagnostika.

Ne, vaikai tokiais negimsta.

Ne, tai ne mokyklos ir ne sistemos kaltė.

Kad ir kaip skaudu mums būtų pripažinti, daugeliu atveju būtent mes, tėvai, turime patys ateiti savo vaikams į pagalbą.

Problema

Šiuolaikiniai vaikai prarado sveikos vaikystės pagrindus, tokius kaip:

  • Emociškai pasiekiami tėvai;
  • Aiškiai nubrėžtos ribos ir auklėjimas;
  • Pareigos;
  • Subalansuotas maitinimasis ir pakankamas miegas;
  • Judrumas ir grynas oras;
  • Kūrybiški žaidimai, bendravimas, laisvalaikis.

Vietoje to vaikai gavo:

  • Amžinai užimtus tėvus;
  • Lepinančius ir viską leidžiančius tėvus;
  • Jausmą, kad jiems, vaikams, visi skolingi;
  • Nesubalansuotą maistą ir miego deficitą;
  • Sėdimą gyvenimo būdą.
  • Nesibaigiantį stimuliavimą, technologines pramogas, žaibišką pasitenkinimą…

Argi galima užauginti sveiką kartą tokiose nesveikose sąlygose? Žmogaus prigimties apgauti neįmanoma. Be tėvų auklėjimo išsiversti nepavyks. Kaip matome, pasekmės siaubingos. Už prarastą normalią vaikystę vaikai moka prarasta emocine gerove.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *