Jūs barate savo vaiką, o jis elgiasi vis blogiau ir blogiau? Reiškia, laikas keisti taktiką.

„Kiek kartų tau sakiau to nedaryti!”

Vaikų psichologijos specialistai vienareikšmiškai tvirtina: ši frazė neigiamai veikia vaiko elgesį ir tik pablogina mažylio ir mamos komunikaciją. Prasminga būtų išsiaiškinti priežastis, kodėl vaikas taip elgiasi. Pavyzdžiui, jeigu jis reguliariai stumdo kaimynų berniuką žaidimų aikštelėje, tai galbūt jis tai daro, vadovaudamasis savo šeimos pavyzdžiu?

„Kodėl tu neklausai?”

Šios frazės kartojimas nepagerins situacijos jūsų tarpusavio santykiuose. Jūsų vaikas kol kas dar tik auga ir palaipsniui atranda pasaulį, todėl visiškai normalu, jeigu jis vėl ir vėl bandys tuos dalykus, kurie jam yra draudžiami. Beje, psichologai teigia, kad negatyvus vaiko elgesys – tai vienas populiariausių būdų patraukti dėmesį. Apibarė, aprėkė, reiškia – pamatė mane ir pastebėjo. Tai gal visgi nereikėtų ignoruoti tokių signalų, o geriau tiesiog prieiti, apkabinti netgi be jokios progos savo neklaužadą mažąjį?

„Tu man jau nusibodai“

Tiesiog imkite ir pabandykite įsivaizduoti, kaip jums patiems šitą frazę taria koks nors labai brangus žmogus – mama, vyras/žmona ir t.t. Nemalonu? Ne tas žodis! Tik, štai, vaikui šie žodžiai gali būti ne tik nemalonūs. Jie gali taip sužeisti, kad žaizda neužgis visą likusį gyvenimą. Jūs gi nerėkiate ant savo bendradarbių kiekvieną kartą, kai jie jus sunervina, tiesa? Reiškia, ir bendraujant su vaiku būtų ne pro šalį šiek tiek valdytis.

„Nes aš taip pasakiau”

Taip, jūs esate mama/tėtis, ir niekas to neginčija. Tačiau ir vaikas – toks pats žmogus. Ir jeigu nenorite auginti jo žiaurioje diktatūroje, kai tėvų pozicija vaiko atžvilgiu – tai tironai ir jų auka, šios frazės geriau nevartoti. Geriau panaudoti bendradarbiavimo techniką. Nusileiskite iš savo aukštybių iki vaiko lygio. Paaiškinkite, kodėl prašote tai padaryti ir kodėl patys tai darote. Raskite kompromisą. Patikėkite, šis metodas yra daug efektyvesnis, nei griežti draudimai.

„Jei nedelsdamas to nepadarysi, negausi jokių saldumynų“

Ar norite, kad jūsų vaikas užaugęs kovotų su antsvoriu, turėtų psichologinių problemų ir nuolat laikytųsi dietų, kas vakarą neištverdamas ir dėl to dar labiau kankintųsi? Turbūt nelabai. Tada nereikia bausti vaiko maistu. Ir nesvarbu, ar kalba eina apie jo mėgstamus sausainius, ar apie pilnaverčius pietus. Maistas negali būti vertinamas kaip atlygis ar prizas. Ir tada ateityje nebus jokių priklausomybių nuo saldumynų (ir apskritai nuo maisto).

.