Neužbėkite į priekį ir nesileiskite į smulkmenas

Šiuolaikiniai miesto vaikai, mūsuose sudarantys daugumą vaikų, nepriklausomybę įgyja daug vėliau, nei buvo leista jų tėvams, seneliams ir proseneliams. Iki 90-ųjų vidurio net sostinės vaikai, jau nekalbant apie provinciją, pradėdavo savarankiškai žaisti kieme nuo penkerių ar šešerių metų.

Dabar ši privilegija nepasiekiama net daugeliui dešimtmečių. Bijodami pedofilų ir kitų nusikaltėlių, tėvai apsidraudžia. Toks vėlyvas vaikų paleidimas į savarankišką „gyvenimą” turi pliusų ir minusų.

Viena vertus, apribojama motorinis ir pažintinis aktyvumas, vaikai ilgiau nesubręsta, neišmoksta būti savarankiški ir atsakingi.

O kita vertus, kol tėvai juos visgi pagaliau paleidžia, jų savikontrolė ir situacijos supratimo lygis jau yra daug aukštesnis nei ikimokyklinukų. Ir kai pribręs reali būtinybė įspėti vaiką dėl galimų grėsmių, būtent tada ir reikia tuo užsiimti.

Geriau – šiek tiek anksčiau, kad jis spėtų suvirškinti informaciją. Bet jokiu būdu ne pernelyg anksti, kitaip jūsų žodžiai arba išgaruos vaikui iš galvos, arba, atvirkščiai, sukurs pagrindą neurozei.

Įspėjimas turi būti trumpas, lakoniškas, be detalių. Tarkime, nusprendę vaiką vieną išleisti į kiemą, nepasakokite jam apie pedofilus ir tuo labiau nepateikite kraują stingdančių pavyzdžių. Užtenka pasakyti, kad yra nusikaltėlių, kurie vagia vaikus. O svarbiausia – būtina duoti aiškius nurodymus: ką daryti, kaip elgtis.

Mūsų nagrinėjamu atveju instrukcija skelbia, kad niekur negalima išeiti iš kiemo. Kad ir ką kas sakytų, kur skambintų, ką žadėtų. Be instrukcijų, taip pat turėtų būti tėvų kontrolė su atitinkamomis išvadomis dėl jos pažeidimo.

Labai svarbu nepamiršti dar vienos aplinkybės. Informacija apie saugų elgesį yra būtina sąlyga, tačiau nepakankama, nes susidūrimas su pavojumi sukelia stresą (ar net šokiruoja). O stresinėje situacijoje vaikas gali sutrikti ir viską pamiršti.

Todėl instruktažas turėtų būti kartojamas pakankamai ilgai, ir pageidautina ne tik kalbėti, bet ir parepetuoti kai kurias situacijas, kad vaikas turėtų bent kiek teisingos reakcijos įgūdžių. Pavyzdžiui, pagal analogišką metodą japonų vaikai mokomi, kaip elgtis žemės drebėjimo metu.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *