Nepaisant to, kad įsižeidimo jausmas yra labai paplitęs ir jį reguliariai patiria kiekvienas, svarbu suprasti jo žalą ir stengtis kuo mažiau jam pasiduoti. Iš kur kyla toks jausmas ir kodėl jis taip stipriai veikia žmogų?
Nieko niekuo neįmanoma įžeisti!
Žmogus pats priima sprendimą, ar jam įsižeisti, ar ne. Dauguma atvejų, žinoma, įsižeidžia. Kaip jam kitaip reaguoti į neteisingą viršininko pastabą, mylimo žmogaus išėjimą, kaip parodyti pasauliui savo nepasitenkinimą gyvenimo kokybe?
Įsižeidęs suaugęs žmogus atrodo šiek tiek juokingas, panašus į darželio amžiaus vaiką, kuris savo nuoskaudų ašaromis išsireikalauja tėvų dėmesio.
Ką gali pasiekti žmogus, seniai peraugęs šį amžių, tačiau nenustojęs įsižeidinėti be priežasties ar su pateisinimu? Beje, jis įsižeidžia rimtai ir tiki, kad šis jausmas jam padeda gyventi.
1. Jis nesupranta, kad nuoskauda – destruktyvus jausmas, trukdantis jo asmenybės vystymuisi. Įsižeidę žmonės niekada nepasiekia sėkmės nė vienoje savo gyvenimo sferų.
2. Jeigu įsileisite nuoskaudą į savo sielą ir leisite jai ten įsikurti, ji taps pagrindiniu jausmu, kliudančiu vystytis kitiems jausmams. Ji naikins visų kilnių žmogaus užmojų užuomazgas, reikalingas asmeniniam vystymuisi.
3. Nuoskauda – pagrindinis stabdys siekiant gyvenimo tikslų.
4. Nuoskauda – fizinio kūno susirgimų priežastis.
Ar suvokiate, kaip visa tai rimta?
Visų įsižeidimų ir nuoskaudų pagrindas yra nepateisinti lūkesčiai ir nerealizuoti troškimai.
Bendraudami su artimaisiais, kuriems nesate abejingi, jūs nuolat iš jų kažko tikitės, bet jie nepateisina jūsų lūkesčių, fantazijų (apie kurias jie dažniausiai net nenujaučia). Kyla nuoskaudos, priekaištai, barniai. Įsižeisdamas žmogus kenkia ne tik sau, bet ir kitiems.
Kad nuoskaudos negriautų jūsų pasaulio, jūsų planų, jūsų asmenybės, reikia išmokti transformuoti šį neigiamą jausmą į teigiamą sėkmės ir vystymosi energiją.
1. Paleiskite nuoskaudą, išsivaduokite nuo jos. Jeigu įsižeidėte dėl konkretaus žmogaus ar žmonių, atleiskite jiems ir bet kokiu būdu leiskite jiems suprasti, kad ne pykstate ant jų, o laikote juos savo gyvenimo mokytojais, parašykite jiems apie tai, nusiųskite SMS, paskambinkite. Jeigu jie nenorės jūsų matyti ir girdėti, pasinaudokite vizualizacijos metodu – aiškiai įsivaizduokite tą žmogų, kuriam atleidžiate, ir nuoširdžiai su meile ištarkite atleidimo frazę. Padarykite tai iš visos širdies.
2. Pasistenkite neįsileisti nuoskaudos giliai į širdį. Atsiribokite nuo nemalonios situacijos ir nemalonių žmonių. Prisiminkite, kad įsižeidę ir agresyvūs žmonės yra energiniai vampyrai. Savo nuoskauda jie provokuoja jus kontaktui, kad galėtų maitintis jūsų energija. Nesuteikite jiems tokio šanso.
3. Nedarykite staigių judesių žengdami keliu į savo tikslą. Jeigu susikūrėte galvoje kažkokį troškimą (pavyzdžiui, tapti turtingam, mylimam), tai judėkite link tikslo pamažu ir atsargiai, negaiškite laiko nereikalingoms nuoskaudoms (nepavyko šiandien), nuolat siekite rezonanso su šiuo troškimu, demonstruodami ramybę, o ne perdėtą suinteresuotumą (jeigu to negausiu, tai negalėsiu gyventi). Tada žmogus supranta, kad jam nepavyko pasiekti savo tikslo, nusivilia, įsižeidžia, pyksta ant gyvenimo, savęs, pasaulio, kuris jam neva nepadėjo, ir nustoja veikti, vadinasi, nustoja vystytis.
4. Liaukitės laukti iš aplinkinių jums reikalingo elgesio modelio, teigiamų pokyčių nedelsiant, prisiminkite, kad Visata funkcionuoja pagal principą niekas nieko niekam neskolingas.
Nuoskauda – tai pasipūtimo, susireikšminimo ir nesugebėjimo bendrauti pasekmė. Melagingas savęs išaukštinimas verčia žmogų suvokti save kaip ypatingą, protingiausią, gražiausią, sumaniausią iš visų. O kiti suvokia jį kaip paprastą žmogų. Vadovas bara jį už vėlavimą kaip paprastą darbuotoją, mylimoji pameta jį, nes neranda jame nieko įdomaus. O „ypatingasis“ asmuo nesupranta, kodėl jo, tokio idealaus, niekas neįvertina, ir ima gintis nuo pasaulio įsižeisdamas.
Tačiau net didžiausias garbėtroška ir nuoskaudomis užsikrėtęs žmogus gali transformuoti žlugdančias emocijas į kūrybinę energiją. Viskas susitvarko per nuoširdų atleidimą. Atleiskite artimiesiems, atleiskite visiems, kas gyvas ir kurių jau nėra, jeigu jie jus kažkaip įžeidė. O svarbiausia – atleiskite sau!
Tyrimų duomenimis, dauguma žmonių dažnai įsižeidžia ant savęs, nes galėjo padaryti, bet nepadarė, galėjo pasakyti, bet nutylėjo, galėjo pasielgti kitaip, dabar viskas būtų geriau. Nekaupkite nuoskaudų, o jeigu sukaupėte, tai pasistenkite jas paversti energija savo vystymuisi. Niekada ne per vėlu pasakyti sau: „Buvau neteisus, tačiau sau atleidžiu ir leidžiu siekti tų tikslų, kurių esu vertas!“
