Mano manymu būtent šios dvi pozicijos neleidžia žmogui prašyti pagalbos. Tuojau paaiškinsiu, kodėl.
O MAN VIS NEGANA – infantilaus žmogaus pozicija. Žmogaus, kuris nepajėgus savarankiškai dorotis su gyvenime iškylančiomis problemomis ir sunkumais. Tokios rūšies žmogus paprastai įsitikinęs, kad jam visi kažką skolingi, kažką privalo ir bet kokią pagalbą iš šalies priima kaip savaime suprantamą dalyką.
Kodėl ši pozicija infantili? Todėl, kad tik mažas vaikas yra susiliejęs su mama, jis priklauso nuo suaugusių, kai jį maitina, nešioja ant rankų, maudo, guldo miegoti visa tai suvokia kaip normą, savaime suprantamu dalyku.
Jeigu vaikas užauga fiziškai, o psichiškai lieka priklausomas nuo, pavyzdžiui, tėvų, tai ir aplinkinį pasaulį jis laiko jam skolingu. Dėl to jis nemoka prašyti, jis moka tik reikalauti, nesuprasdamas, kad nesugeba nieko duoti mainais.
MAN NIEKAS NEREIKALINGAS, AŠ VISKĄ PATS/PATI – o tai jau priešinga pozicija. Šios rūšies žmogus dėl kažkokių priežasčių nuo vaikystės neišmoko prašyti pagalbos ir palaikymo. Priežasčių gali būti daug. Išvardinsiu kelias iš jų:
Pirma. Vaikas vaikystėje laukė pagalbos ir palaikymo, tačiau negaudavo arba gaudavo nepakankamai. Vietoje to jis gaudavo daug kritikos ir nepasitenkinimo savo adresu.
Antra. Tėvai įpratino vaiką galvoti, jog reikia būti stipriu ir savarankišku, kad niekas neateis ir nepadės, kad pasikliauti šiame pasaulyje galima tik savimi.
Trečia. Patys tėvai gyveno pagal principą: niekuo negalima pasitikėti, o vaikas paprasčiausiai paveldėjo šį gyvenimo stilių.
Kai žmogus siekia viską daryti pats, jis galiausiai patrūksta arba yra permanentiškai pavargęs nuo gyvenimo. Jam visiškai nėra kada pailsėti ar atsipalaiduoti, patirti malonumą, jis visą laiką įsitempęs, jo viduje – nuolatinis chaosas. Ir netgi jei jis pasirengęs kažko paprašyti, tai padarys tai nemokšiškai, kreivai arba ims reikalauti arba svaidysis kaltinimais, kad niekas nenori jam padėti.
Abi šios pozicijos pašalina galimybę prašyti pagalbos ir palaikymo, toks žmogus nemoka užmegzti pasitikėjimu grįstų santykių, pats nesugeba padėti ir palaikyti. Anksčiau ar vėliau jo širdyje įsiviešpataus vienatvė ir pyktis.
