Pasitikėjimas ir artumas – sau ir kitam žmogui

Kas yra artumas? Artumas – kai visiškai atsiveri kitam. Kai apnuogini tai, ką turi viduje, ką slėpei po šypsena ir kauke. Apnuogini tai, kas paslėpta už asmenybės, kurią suformavo visuomenė ir kuri skirta visuomenei parodyti.

Būtent tokiais momentais apima baimė. Suvoki tu ją, ar nesuvoki, tačiau ji yra.

Būti artimu su kitu žmogumi, reiškia apsinuoginti prieš jį, nes artumas įmanomas tik tada, kai „nusivynioji“, visus apsauginius sluoksnius, nusiimi visas kaukes. Priešingu atveju tai bus tik žaidimas, artumo iliuzija. Fikcija, o ne realybė.

Tokiame žaidime galima visus apgauti, o save? Žaidžiant iliuzijų žaidimą metų metais, ištisais dešimtmečiais, galima apgauti, įtikinti artimuosius, mylimą žmogų, viršininkus visais tais dirbtiniais vaidmenimis, kuriuos vaidini. Tačiau ką iš viso to gausi tu pats?

Eilinį vizitą pas psichologą, kur imsi skųstis, kaip viskas blogai, kad tau kažko trūksta, tavęs niekas nesupranta, jautiesi vienišas?

Būti tikru ir natūraliu nesudėtinga, tačiau tam reikia ryžto ir drąsos. Būti kuo nori, bet tik ne savimi ir nenatūraliu – sudėtinga, būtent tai kelia įtampą, nerimą, nepasitenkinimą ir t.t.

Apgaudinėdamas save ir kitus, lieki akis į akį su savo melu.

Ir tas jausmas, kad tau kažko trūksta, kad kažką pražiopsojai – tai ne kas kita, kaip širdies balsas, sakantis tau, jog tu negyveni. Tu negyveni gyvenimo, nešventi gyvenimo, nekvėpuoji gyvenimu – tu tiesiog egzistuoji.

Kūnas kvėpuoja, o gyvenimas eina pro šalį.

Kai gyveni, paskendęs apgaulėje, kai gyveni iliuzinį gyvenimą – kaip galima atsipalaiduoti? Tokiame gyvenime neįmanomas grožis, nėra laisvės, harmonijos, gracijos, pasitenkinimo, vienybės su kitais žmonėmis ir pasauliu.

Visi šie dalykai neįmanomi, kai gyvenime esama veidmainystės.

Artumo troškimas gyvena kiekviename žmoguje, be šio troškimo ateina jausmas, jog esi visiškai vienas šitame pasaulyje. Kiekvienas nori artumo ir tuo pat metu kiekvienas bijo atsiverti kitam.

Užsidaryti nuo visų – ne išeitis. O jeigu atsiveri – nežinai, ką paskui su tuo daryti. Ką paskui kitas gali su tuo padaryti.

Be tikro artumo gyvenimas neįmanomas. Neįmanoma laisvė, nebus dėkingumo.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *