Pavogta vaikystė

Iš vaiko vagia vaikystę, kai geria ir kelia skandalus. Kai apkrauna darbais ne pagal jėgas ir atima laiką, kuris turėtų būti skirtas žaidimams. Kai neleidžia bendrauti su bendraamžiais.

Kai neatleidžia už nekaltą išdykavimą, nepasakoja pasakų ir istorijų, neleidžia pramogauti ir suktis karuselėmis, reikalauja perdėto tvarkingumo, liepia stovėti išsitempus pagal komandą „Ramiai!“… Kai muša, žemina, įžeidinėja.

Tiek daug būdų pavogti iš vaiko vaikystę. Nors pasitaiko tokių reiškinių ne taip jau dažnai. Galbūt – patologiška šeima. Galbūt – nedarni.

Tačiau yra dar vienas, pats baisiausias būdas – reikia užkrauti vaikui suaugusio žmogaus atsakomybę. Neleisti jam būti vaiku.

Gimė broliukas ar sesutė. Ir vyresniam iškilmingai paskelbia, kad dabar jis – vyresnis. Kad turi būti atsakingas. Ne, visa tai teisinga, viskas normalu, jei tik ta atsakomybė bus proto ribose.

Bet jeigu vyresnysis padaromas aukle ir guvernante, jei iš jo reikalaujama aptarnauti mažuosius, būti atsakingu už jų nuotaiką, elgesį, jeigu tenka viską jiems atiduoti pagal pirmą pareikalavimą, vesti pasivaikščioti, maitinti, rengti ir guosti, ir visa tai daryti pastoviai – iš vaiko vagiama vaikystė.

Jeigu tėvai įvelia vaiką į savo konfliktus, skundžiasi jam vienas kitu, pridurdami: „tik tėčiui nesakyk!“, jei verčia vaiką šnipinėti savo antrąją pusę, dalinasi savo suaugusiomis paslaptimis – iš vaiko vagiama vaikystė.

Vaikui gali būti užkraunama atsakomybė, kuri jam ne pagal amžių ir jėgas: „tu privalai pasistengti, kad mama būtų geros nuotaikos!“ – sako tėvas berniukui. Mamos nuotaika nesitaisė, nežiūrint į visas berniuko pastangas. Ir jis ėmė laikyti save kaltu.

„Gerai elkis, nes tėtis vėl prisigers!“ – sako mama mergaitei. Tėtis buvo mėgėjas išgerti ir į dukters elgesį jam buvo nusispjauti. Jis vis iš naujo ir iš naujo prisigerdavo, o mergaite laikė save dėl visko kalta.

Ji iš visų jėgų stengėsi gerai elgtis! Ji tapo savo tėčiui antra mama, tačiau ne visada pavykdavo sekti jo elgesį. Mergaitė jautėsi viso to kaltininke.

Paskui ji ištekėjo už tokio pat priklausomybe sergančio vyro. Irgi stengėsi labai gerai elgtis, kad bent jau dabar pasisektų vyro elgesį ištaisyti. Bet irgi nelabai kas išeidavo… Ir dabar ji tikra, kad blogai stengėsi.

Pati bjauriausia vagystės rūšis – pavogti vaikystę. O pats baisiausias tokios vagystės variantas – užkrauti vaikui suaugusio žmogaus atsakomybę ir pareigas.

Susigrąžinti vaikystės neįmanoma. Galima tik suprasti, kad jus apvogė. Ir liautis kaltinti save už svetimas nuodėmes. Susigrąžinti savivertę ir savigarbą. Pažvelgti su viltimi į ateitį. Laimei, be vaikystės yra dar ir kitų gyvenimo laikotarpių, kai galima tapti pilnaverčiu ir laimingu.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *