Penkios moteriškos baimės santykiuose: kaip su jomis kovoti?

Meilė, prisirišimas, artumas – visa tai, atrodytų, turėtų tik džiuginti. Tačiau dažnai santykiai poroje sukelia rimtų baimių. Ir būtent baimės, o ne blogas charakteris, trukdo mums jaustis laimingoms ir džiaugtis gyvenimu.

Vienatvės baimė

Verčia tęsti santykius, kurie jau seniai išsikvėpė. Verčia po skausmingo išsiskyrimo tučtuojau pulti į sekančius santykius. Gyvenimas atrodo kaip katastrofa, jei šalia nėra partnerio. Nebūtinai mylimo ar bent jau tinkamo – tiks pirmas pasitaikęs.

Ką daryti? Kad ir kaip banaliai tai skambėtų, pagrindinė užduotis – tapti savarankiška. Norint sukurti sveikus santykius, tai bene svarbiausia sąlyga. Juk tada partneris bus reikalingas ne kaip žiūrovas ir guodėjas, o tiesiog kaip žmogus.

Įprotis nutylėti

„Su santykiais reikia dirbti“, „Meilę būtina saugoti“, „Tikras jausmas viską atleis“ – jeigu šios frazės pavirsta kasdiene jūsų mantra, sąjungą vargu ar galima pavadinti laiminga. Kodėl nesiryžtame kalbėti apie tai, kas mums kelia nerimą? Kodėl nedrįstame išsakyti nuomonės, kuri skiriasi nuo partnerio požiūrio?

Ką daryti? Problemos nutylėjmas gali palaipsniui suardyti porą iš vidaus. Ateis momentas, kai slėpti galvos smėlyje jau nesigaus: tai, kas buvo neišsakyta, išplauks į paviršių ir tada bus blogai visiems.

Emocinio artumo baimė

Įsimylėjote vedusį vyrą. Arba vienišą, tačiau gyvenantį Australijoje. Moterys, kurios reguliariai užmezga santykius su nepasiekiamu objektu, greičiausiai patiria pasąmoningą artumo baimę. Ši baimė susiformuoja vaikams, kurių tėvai elgėsi žiauriai, neprognozuojamai ir nesuteikė saugumo jausmo.

Ką daryti? Išspręskite problemas su psichologu. Juk jei tolimas draugas staiga atvažiuos iš Australijos, moteris labai greitai suras jame įvairių mirtinų ydų, išprovokuos konfliktą ir paskubomis užbaigs romaną, kad galima būtų toliau geisti nepasiekiamo.

Gamofobija – taip vadinama santuokos baimė. Žmogų baugina ne tik mintis įteisinti santykius, bet ir pati vestuvių idėja.

Atstūmimo baimė

Mums svarbu gerai atrodyti kitų akyse. Tačiau kai tai tampa pagrindine užduotimi, o pasmerkimas ar tiesiog abejingumas pavirsta tragedija, galima kalbėti apie atstūmimo baimę. Tokie žmonės sunkiai toleruoja tariamą ar tikrą kolegų negatyvumą. O partnerio nepasitenkinimas tiesiog įstumia šiuos žmones į aklavietę. Dėl visų klaidų ir konfliktų „atstumtoji“ kaltina save.

Ką daryti? Norint atsikratyti šios baimės, svarbu suprasti, kad kitų vertinimais nedaro jūsų blogesniu ar geresniu žmogumi. Žmonių daug, ir jie skirtingi: kažkam jūs niekada nepatiksite, kad ir kaip stengtumėtės, o kažkas pamils ir nekreips jokio dėmesio į trūkumus.

„Nuo altoriaus pabėgę” jaunikiai ir nuotakos dažniausiai užaugo šeimose, kuriose tėvai nuolat kivirčijasi.

Atsakomybės baimė

Tokie žmonės iki paskutinio momento atidėlioja santuoką, o santykiuose vertina lengvumą be jokių įsipareigojimų. Tai nėra egoizmas. Priežastis, kaip įprasta, slypi vaikystėje. Kai tėvai nekreipia dėmesio į vaiką, jam tenka susikurti išgalvotą pasaulį. Vaikiškai idealų – pilną pramogų, malonumų ir džiaugsmo. Ir, skirtingai nei tikrasis, jis toks patogus, kad nesinori jo palikti nei sulaukus 20, nei 50 metų.

Ką daryti? Dirbti su savimi. Pradėti nuo mažų suaugusiam žmogui būdingų uždavinukų sprendimo, o sėkmingai juos išsprendus – judėti toliau. Šitaip palaipsniui priimsime ir netgi pamilsime realų, o ne susigalvotą pasaulį.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *