Mes dažniausiai pajėgūs suprasti, kad sergame fiziškai – pablogėja sveikata, gali pakilti temperatūra, sutrikti virškinimas ir panašiai. O štai psichologines problemas pastebi anaiptol ne visi. Kalba eina ne apie psichikos sutrikimus, o apie tuos atvejus, kai širdyje draskosi katės ir atsiduriame ant depresijos ribos,
Šioje srityje ypatingai kantrios moterys. Jos įpratusios atsiduoti šeimai, vaikams, darbui, artimiesiems. O tai, kad kartais skauda ar tuščia viduje – bala nematė, nieko baisaus. Pakentėsiu, kaip nors išgyvensiu.
Tačiau prislėgta būsena, moralinis nuovargis byloja, kad mūsų viduje liko labai mažai energijos ar gyvybinių jėgų.
Psichologai šią būseną laiko pavojinga. Ištekliai nėra neriboti. O jei ir toliau semsimės energijos iš tokio išsekusio žmogaus, jis gali rimtai susirgti, dabar jau fiziškai. Ar netgi anksčiau laiko iškeliauti į Anapilį.
Štai kaip moteris gali suprasti, kad ji yra morališkai išsekusi ir energija jau ant ribos:
Prislėgta nuotaika, dažna arba jau nuolatinė apatija. Žmogus nustoja kovoti su aplinkybėmis. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jis su viskuo susitaikė. Tačiau iš tikrųjų toks žmogus nebeturi jėgų priešintis. Problemos slegia, ir nėra jėgų ką nors keisti. Atsiranda savotiškas tikras priverstinis abejingumas. Tai veda į nuolatinę blogą nuotaiką, apatiją.
Nesinori bendrauti su žmonėmis arba greitai pavargstama nuo bendravimo. Jei anksčiau buvote komunikabilus žmogus, o dabar vis labiau norisi pabūti vienai, išvengti pokalbių, tuomet paprasčiausiai patylėkite – tai proga susimąstyti apie savo savijautą.
Sumažėjęs aktyvumas. Kalba eina ne apskritai apie fizinį aktyvumą, o apie moterišką aktyvumą. Ji vis rečiau kur nors išeina, vis daugiau laiko leidžia namuose. Nenoriu eiti į svečius ar vykti į tolimesnę kelionę. Geriau likti namuose, pagulėti.
Prarastas susidomėjimas dalykais, kurie anksčiau džiugino. Moteris yra morališkai išsekusi, kai jos nebedžiugina ir nebedomina tie dalykai, kurie anksčiau teikdavo malonumą, ir kai nesinori daryti to, kas kažkada teikė džiaugsmą.
Abejingumas kitų žmonių gyvenimui ir jų problemoms. Jeigu anksčiau visada domėjotės draugių reikalais ir reagavote į artimų žmonių sunkumus, dabar jau nesvarbu, kaip jie ten visi gyvena. Nėra noro padėti spręsti jų problemų. Nėra jėgų susitvarkyti netgi su savomis, o čia dar aplinkiniai…
Abejingumas viskam, kas vyksta aplinkui. Žmogus palaipsniui iškrinta iš viešojo gyvenimo ir socialinių įvykių. Jam nerūpi naujienos, nusispjauti, kas vyksta jo mieste, tiesiai po langais ir t.t.
Tuo pat metu moteris gali toliau dirbti, užsiimti buitimi, gyventi kaip įprasta ir net pati iki galo nesuvokti, kad jos energetiniai resursai artėja prie pabaigos. Ir tokia būsena gali užklupti nepriklausomai nuo amžiaus – ir kai moteriai yra 25-30 metų, ir kai jai 60 metų.
Norint to išvengti ir suprasti, kur pradingsta energija, būtina persvarstyti gyvenimą. Dažniausios priežastys – nesėkminga santuoka, toksiški žmonės aplinkui, pilnatvės trūkumas, nemėgstamas darbas – tokių priežasčių gali būti labai daug skirtingų. Tačiau jų visada esama.
Gyvenimas tokioje būsenoje gresia jau fiziniais neigiamais pokyčiais, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į savo būklę ir pradėti kažką keisti gyvenime.
